Europos krepšinio kariaunų generolai

Strategų būryje yra labai įvairių asmenybių, jie skiriasi ir amžiumi, ir pasiekimais - nuo ketvirtos dešimties dar nebaigusių „jaunuolių" iki Serbijos krepšinio patriarcho Svetislavo Pešičiaus. Vieni treneriai skynė pergales dar būdami krepšininkais, kiti niekada nežaidė profesionaliai.

Rimas Kurtinaitis yra vienas vyresnių čempionato strategų. Jis - vienas iš nedaugelio, pasižymėjusių tiek per krepšininko karjerą, tiek trenerio darbe.

Pasiekimai aikštelėse

Tarp čempionato trenerių yra žmogus, laimėjęs septynis didžiųjų krepšinio turnyrų medalius dar žaidėjo vaidmenyje. Tas žmogus pastaruosius pusantro mėnesio Lietuvoje buvo dėmesio centre, nes jis yra mūsų rinktinės strategas.

R.Kurtinaitis medalių kolekciją sukaupė atstovaudamas dviems rinktinėms. Su SSRS komanda jis 1988 m. tapo olimpiniu čempionu, 1985 m. - Europos čempionu, 1986 m. - pasaulio vicečempionu. Kolekcijoje dar yra 1989 m. Europos pirmenybių bronza.

Atstovaudamas Lietuvos rinktinei, R.Kurtinaitis pasipuošė 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronza bei 1995 m. Europos čempionato sidabru.

Tokio medalių kraičio per krepšininko karjerą nesukaupė joks kitas Europos čempionate dabar dirbantis vyr. treneris, o arčiausiai lietuvio - Vokietijos rinktinei vadovaujantis ispanas Aleksas Mumbru (Alex Mumbru). Su Ispanijos nacionaline komanda puolėjas 2006 m. tapo pasaulio čempionu, 2008 m. - olimpiniu vicečempionu. Europos pirmenybėse jis iškovojo visų trijų spalvų medalius: auksą 2009 m., sidabrą 2007 m. ir bronzą 2013 m.

R.Kurtinaitis ir A.Mumbru apdovanojimus kaupė daugiausiai rinktinių varžybose, o graikus treniruojantis Vasilis Spanulis - klubų. Taip, jo kolekcijoje yra Europos čempionato auksas (2005 m.) ir bronza (2009 m.) bei 2006 m. pasaulio pirmenybių sidabras, bet krepšinio legenda V.Spanulis tapo Eurolygoje. Elitinis turnyras laimėtas tris kartus - 2009 m. su Atėnų „Panathinaikos" ir 2012 bei 2013 m. - su Pirėjo „Olympiakos". Visus tris kartus V.Spanulis buvo pripažintas naudingiausiu finalo ketverto krepšininku. Jis triskart rinktas į pirmajį Eurolygos simbolinį penketą, penkis kartus - į antrąjį.

Didžiųjų turnyrų medalius krepšininkų vaidmenyse yra iškovoję dar du Europos čempionato strategai. „Atomine muse" vadintas italas Džanmarkas Pocekas (Gianmarco Pozzecco) 2004 m. tapo olimpiniu vicečempionu, o prancūzas Frederikas Fotu (Frederic Fauthoux) 2005 m. pasipuošė Europos čempionato bronza.

15 metų profesionaliai žaidė S.Pešičius. Nors serbas, būdamas krepšininku, netapo žvaigžde, 1979 m. jis su Sarajevo „Bosna" laimėjo Čempionų taurę (taip tada vadinosi stipriausias Europos klubų turnyras).

Lenkus treniruojantis kroatas Igoris Miličičius beldėsi į Kroatijos rinktinę, bet taip ir neprisibeldė. Jis kartą buvo įtrauktas į sudėtį 1999 m. Europos čempionato atrankos rungtynėms, tačiau aikštelėje vilkėdamas Kroatijos marškinėlius nepasirodė.

Profesionalaus krepšininko duonos kadaise paragavę, bet tik kukliuose klubuose žaidę yra šie Europos čempionato strategai: Boško Radovičius (Juodkalnija), Heiko Ranula (Heiko Rannula, Estija), Azizas Bekiras (Bosnija ir Hercegovina), Mikas Ripinenas (Mikko Riipinen, Švedija), Erginas Atamanas (Turkija), Kreigas Pedersenas (Craig Pedersen, Islandija). Nemaža dalis rinktinių trenerių profesionaliais krepšininkais apskritai nebuvo. Jie trenerio darbo ėmėsi dar jaunystėje.

Treneriai legionieriai

Anaiptol ne visi treneriai yra gimę tose šalyse, kurių rinktinėms vadovauja. Nors Ispanijoje tikrai netrūksta garsių krepšinio specialistų, nacionalinė komanda patikėta italui Serdžijui Skariolui (Sergio Scariolo). Jis Ispanijoje - beveik savas, nes dar iki darbo rinktinėje daug metų dirbo šios šalies klubuose. Po Europos čempionato S.Skariolas paliks rinktinę, bet ne Pirėnų pusiasalį. Naująja italo darboviete taps Madrido klubas „Real".

Lenkijoje savas yra I.Miličičius, ilgai žaidęs ir dirbęs kaimyninės šalies klubuose. Beje, trenerio sūnus Igoris jaunesnysis atstovauja Lenkijos rinktinei, bet Europos čempionate nežaidžia dėl traumos. I.Miličičius turi Lenkijos pilietybę, o kitas kroatas Darijus Gjergija - Belgijos, kurioje dirba jau 17 metų. Švedijos rinktinės treneris M.Ripinenas yra gimęs Norvegijoje, bet nuo paauglystės žaidė Švedijoje. Jis turi tiek Švedijos, tiek Suomijos pilietybes.

Jei šie krepšinio specialistai savo treniruojamų rinktinių šalyse yra įleidę gilias šaknis, tai kai kurie kiti strategai su jomis dar neseniai neturėjo nieko bendro. Kaip jau minėjome, ispanas A.Mumbru dirba Vokietijos nacionalinėje komandoje. Serbas Aleksandras Džikičius treniruoja Sakartvelo, italas Luka Bankis (Luca Banchi) - Latvijos, ispanas Diegas Okampas (Diego Ocampo) - Čekijos rinktinę.

Dvigubas pilietybes turi S.Pešičius ir A.Bekiras. S.Pešičius ilgai dirbo Vokietijoje, treniravo ir jos rinktinę, tad nusipelnė paso, tačiau, be abejo, jis yra kuo tikriausias serbas. A.Bekiras žaidė Turkijoje, priėmė šios valstybės pilietybę ir naują vardą bei pavardę. Anksčiau Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės treneris vadinosi Adžiu Bečiragičiumi. Jis gimė Sarajeve, tad nėra treneris legionierius.

Patirties bagažas

Kanadietis K.Pedersenas yra treneris legionierius, bet jis prie Islandijos rinktinės vairo stojo dar 2014 m. K.Pedersenas - ilgiausiai be pertraukų vienoje rinktinėje dirbantis šio Europos čempionato strategas. S.Skariolas Ispanijos nacionalinėje komandoje dirba dar ilgiau, bet jis padarė pertrauką. Italas postą užėmė 2009-2012 m. ir į jį sugrįžo 2015 m.

Iš pareigų ilgai nesitraukia portugalas Marijus Gomesas (Mario Gomes), savo šalies rinktinę treniruojantis nuo 2016 m. Be abejo, patirtimi išsiskiria S.Pešičius, padirbėjęs net trijose nacionalinėse komandose. 1987-1993 m. jis treniravo Vokietijos, 2001-2002 m. - Jugoslavijos rinktinę, o nuo 2021 m. treniruoja serbus.

Penki Europos čempionato strategai savo postus užėmė tik pernai. 2024-aisiais rinktinių treneriais tapo R.Kurtinaitis, A.Mumbru, F.Fotu, A.Džikičius ir H.Ranula. R.Kurtinaičiui pareigos oficialiai patikėtos tik spalį, tad jis yra „šviežiausiai" paskirtas treneris.

Jauniausi ir vyriausi

Vyriausias Europos čempionato krepšininkas yra Danilas Galinaris (Danilo Gallinari), kuriam rugpjūčio 7 d. sukako 37-eri. Italas dar žaidžia, nors yra tik šiek tiek jaunesnis už kai kuriuos rinktinių trenerius. Jauniausi strategai - 38-erių M.Ripinenas ir suomis Lasis Tuovis (Lassi Tuovi). Britas Markas Steutelis (Marc Steutel) yra 40-metis, H.Ranula - 42-ejų, V.Spanulis - 43-ejų, kiprietis Kristoforas Livadiotis - 45-erių.

Lietuvos rinktinės strategui R.Kurtinaičiui gegužės 15 d. sukako 65-eri. Lietuvis yra trečias vyriausias Europos čempionato treneris. Čia vėlgi ryškiai išsiskiria S.Pešičius, kuriam vakar suėjo 76-eri. Vyresnis už R.Kurtinaitį yra ir 68-erių M.Gomesas. Į septintąją dešimtį jau įkopė dar trys treneriai. S.Skariolui yra 64-eri, K.Pedersenui ir L.Bankiui - po 60 metų.

Pasiekimai šalia aikštelių

Tituluočiausia XXI amžiaus Europos nacionalinė komanda yra Ispanijos rinktinė. Nenuostabu, kad ilgai joje dirbantis S.Skariolas susižėrė daugybę trofėjų. Europos čempionatuose 2009, 2011, 2015 ir 2022 m. iškovotas auksas, 2017 m. - bronza. Šiuo metu S.Skariolas siekia penktojo Europos čempiono titulo. Jei pavyktų jį pasiekti, italas titulų skaičiumi nusileistų tik Aleksandrui Gomelskiui. Be to, S.Skariolo kolekcijoje yra 2006 m. pasaulio čempionato auksas ir olimpinių žaidynių sidabras (2012 m.) bei bronza (2016 m.).

S.Pešičius medalius gavo su visomis trijomis rinktinėmis, kurias treniravo. Su Vokietijos rinktine jis 1993 m. laimėjo Europos čempionatą. 2001 m. Europos auksas iškovotas su Jugoslavijos komanda, kurią po metų S.Pešičius atvedė ir į pasaulio pirmenybių viršūnę. Po to, kai stojo prie Serbijos rinktinės vairo, trenerio taupyklę papildė 2023 m. pasaulio čempionato sidabras ir 2024 m. olimpinių žaidynių bronza. Be to, 2003 m. S.Pešičius su „Barcelona" laimėjo Eurolygą, o S.Skariolo kolekcijoje tokio titulo nėra.

Kas dėl Eurolygos, tai čia nė vienas kitas Europos čempionato treneris neprilygsta E.Atamanui. Turkas elitinį turnyrą laimėjo tris kartus: 2021 ir 2022 m. su Stambulo „Anadolu Efes", o 2024 m. - su Atėnų „Panathinaikos".

R.Kurtinaitis yra padirbėjęs Eurolygoje, bet ne ją laimėjęs. Kita vertus, lietuvis turi savo kraityje tris pergales Europos taurės turnyre. 2009 m. jis triumfavo su Vilniaus „Rytu", 2012 ir 2015 m. - su Maskvos srities „Chimki". Taigi R.Kurtinaitis - bene vienintelis Europos čempionato strategas, pasiekęs svarių laimėjimų tiek vilkint krepšininko marškinėlius, tiek trenerio švarką. Galbūt ateityje tuo galės pasigirti ir V.Spanulis su A.Mumbru, bet kol kas pastarieji yra dar tik trenerio kelio pradžioje.