Maisto kainų riboti Vyriausybė neketina

„Planuojate suvaldyti kylančias kuro kainas, kam iš principo labai pritariu, ir sakėte, kad būtų įvestos kainų lubos. Kaip tai atrodys tikrovėje ir ar neatsitiks taip, kad ta našta bus perkelta ant tų pačių vartotojų? Jeigu tokią paprastą techniką būtų galima įdiegti, sakykite, ar negalvojate apie tokių kainų lubų įvedimą ir maisto sektoriuje?

Ne paslaptis, kad toje pačioje Vokietijoje ar kitoje Europos šalyje netgi mūsų, Lietuvos gamintojų, produkcija yra žymiai pigesnė negu Lietuvoje. Taip pat turbūt galima būtų pakalbėti ir apie energetikos kainas, tai yra elektros kainas, kai, sakykime, šiuo atveju daugelis šeimų, didžioji dalis, pakliūna į energetinį skurdą", - į I.Ruginienę Seime kreipėsi parlamentaras Aidas Gedvilas.

Premjerė akcentavo, kad politikas labai teisus, kuro kainos daro įtaką daugybei sektorių.

„Visi suprantame, kad tai yra labai jautrus klausimas, nes vos tik kyla kuro kainos, mes matome kainų didėjimą ir kitur. Tai šiandien turime jau vieną svarbų europinį sprendimą ir lygiai taip pat esame sutarę su Finansų ministerija, jiems yra pavesta užduotis parengti alternatyvas, ką dar galime padaryti nacionaliniu lygmeniu. Vienas iš tų galėtų būti lubos, bet tai nebūtinai yra geriausias būdas.

Bet yra pavesta pasižiūrėti daug plačiau ir artimiausiomis dienomis jie turi pristatyti alternatyvas, ir pasižiūrėsime, ką mes galime dar papildomai pristatyti visuomenei. Bet turbūt peradresuosiu dar energetikos ministrui apie europinį sprendimą daugiau pasakyti, nes Energetikos ministerija aktyviai dalyvavo šiame procese, ir turime jau pirmą žingsnį suvaldant kainas, bet dar turėsime padirbėti ir nacionaliniu lygmeniu", - kalbėjo I.Ruginienė.

Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, nėra vieno magiško sprendimo, kuris išspręstų šią problemą, nes problema yra globali. Tačiau jis pasidžiaugė trečiadienį priimtu sprendimu.

Jis akcentavo, kad šią savaitę teko daug dirbti su Tarptautine energetikos agentūra, kuri vos šeštą kartą per savo istoriją, siekiančią 1973-uosius priėmė tam tikrą sprendimą.

„Priėmė sprendimą, kad yra valstybės naftos ir naftos produktų atsargos, kurios yra saugomos krizės laikotarpiams, yra duotas leidimas savanoriškai valstybėms narėms priimti sprendimus dėl tam tikro kiekio atlaisvinimo ir tų atsargų įvedimo į rinką. Šiuo metu kalbame apie 90 dienų laikotarpį. Lietuvos atveju tai irgi būtų gana reikšmingas sprendimas.

Be abejo, mes turime užtikrinti, kad ši galimybė, kuria galime pasinaudoti, duotų didžiausią įmanomą efektą. Dėl to, pirma, koordinuojamės su Latvijos, Estijos ministrais, mes turime regioninę rinką.

O kalbant dėl skurdo, būtent energetinio skurdo, klausimo ir jūsų minėto klausimo dėl elektros energijos kainų, tai, žinoma, padarėme sprendimus anksčiau ir jau nuo šių metų sausio 1 dienos pažeidžiami vartotojai, kurių Lietuvoje turime daugiau negu 400 tūkst., gali turėti visuomeninio tiekimo paslaugą ir už elektros energiją mokėti fiksuotą 18 centų už kilovatvalandę kainą, taip pat nemokėti abonentinio mokesčio. Yra tam tikras pajudėjimas rinkoje, ir dalis vartotojų atsisako būtent nepriklausomo tiekimo. Padarėme sistemą, kad jiems nieko nereikėtų sudaryti papildomai, jokių sutarčių, tai yra jeigu pažeidžiamą vartotojo statusą turintis vartotojas nutraukia sutartį su nepriklausomu tiekėju, jisai automatiškai patenka į visuomeninį tiekimą ir automatiškai jam yra išrašomos sąskaitos 18 centų už kilovatvalandę. Tai dar kartą noriu paraginti gyventojus tai daryti. Ieškome ir kitų dar instrumentų, kad didesnė dalis gyventojų galėtų šia priemone pasinaudoti", - teigė energetikos ministras.