Šacho žmonos: viena už kitą gražesnė

Fauzija: greitai 18-ka? Laikas tekėti

Mohamedas Reza Pehlevis - Irano kariškio, po perversmo tapusio Irano šachu, sūnus. Įpėdinis gimė 1919-iais, o į sostą sėdo 22-ejų.

Kai Pehleviui jaunesniajam nebuvo nė 18-os, tėvas nusprendė, kad jam būtų laikas vesti, ir kad būtų neblogai susigiminiuoti su Egipto valdovais.

Taip Irano princas susižadėjo su Egipto princese, nepaprasta gražuole Fauzija Fuad (Fawzia Fuad). Merginai mėlynomis akimis ir tamsiais garbanotais plaukais, kurią amžininkai lygino su Vivjena Li (Vivienne Leigh) - panašumas buvo neįtikėtinas -, tuo metų buvo 17 metų.

Egipto sultono dukra mokėsi Šveicarijoje, rengėsi europietiškai ir labai liūdėjo, kad dėl savo padėties ji, jauna ir aktyvi mergina, turi visą laiką būti supama svitos ir negali kada panorėjusi išeiti iš rūmų. Taigi vedybas Fauzija vertino kaip galimybę ištrūkti į laisvę.

Praėjus metams po vestuvių porai gimė dukra. Tačiau jų santuokos pavadinti laiminga nebuvo galima. Fauzija ilgėjosi gimtojo Egipto, Iraną laikė atsilikusia ir nuobodžia šalimi, be to, ne be pagrindo įtarinėjo sutuoktinį neištikimybe (M.Pehlevis išties dar prieš vedybas garsėjo kaip lovelasas).

Svetimoje šalyje Fauzija pradėjo akyse nykti: sulyso, tapo liūdna, pradėjo nuolat sirgti. Galiausiai ji nutarė grįžti į Egiptą, tuo labai nuliūdindama vyrą, bet oficialiai buvo paskelbta, kad ji grįžta į Egiptą gydytis nuo maliarijos, o Irano klimatas jai kenkia, todėl valdovų santuoką teko oficialiai nutraukti.

Deja, pasiimti dukros Fauzijai nebuvo leista, 8 metų mergaitė turėjo likti su tėvu. Neskaitant išsiskyrimo su dukra, Fauzijai ši istorija baigėsi laimingai: tėvynėje ji sutiko tikrąją meilę, ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų ir su juo nugyveno ilgą gyvenimą.

Soraja: meilė iš nuotraukos ir alimentai

Reikia pasakyti, kad M.Pehleviui taip pat neprisiėjo ilgai liūdėti vienam. Po skyrybų jį „guodė" meilužės, bet netrukus jis susirado ir nuotaką.

Ja tapo Soraja Isfandiari Bachtiari (Soraya Esfandiary-Bakhtiary), tegu ir ne tokio akinamo grožio mergina kaip pirmoji žmona, bet taip pat labai patraukli. Soraja turėjo ne tik iraniečių kraujo: jos senelis buvo vokietis, gyvenęs Rusijoje, o jo dukra mokėsi Berlyne, kur ir susipažino su būsimuoju vyru ir Sorajos tėvu - vaikinu iš bachtiarų genties.

Jų dukra, būsimoji šacho žmona, vaikystę praleido Vokietijoje ir tik būdama vyresnė persikraustė į Iraną, taigi Soraja taip pat buvo tikrai ne rytietiško mentaliteto.

Kaip ir pirmąjį kartą, Irano valdovas susirado nuotaką neakivaizdžiai: jam buvo parodyta merginos nuotrauka, jam ji vizualiai patiko ir jis nusprendė, kad Soraja būtinai turi tapti jo žmona.

Vestuvės buvo prašmatnios, jaunieji buvo apipilti brangiomis dovanomis, atsiųstomis iš visų pasaulio kampelių. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry S.Truman) atsiuntė jiems taurę iš prabangaus porceliano, o britų monarchai - sidabrines senovines žvakides.

Sovietų vadas J.Stalinas taip pat neliko nuošaly: nuotakai padovanojo brangius audinių kailinius, o jaunikiui - telefoną, puoštą juodais briliantais. Netrukus po vestuvių prasidėjo problemos, tik ne todėl, kad Sorajai nebūtų patikę gyventi rūmuose.

Vyrą ji mylėjo, bet niekaip negalėjo susilaukti kūdikio, o juk monarchui turėti įpėdinį yra nepaprastai svarbu. Oficialiai buvo teigiama, kad ji yra nevaisinga ir buvo nesėkmingai gydoma Europoje, tačiau ją ištyrę amerikiečių specialistai nevaisingumo požymių nerado ir tik skėsčiojo rankomis.

Kad neliktų be įpėdinio, Irano šachas nutarė vesti dar vieną žmoną, tikėdamasis, kad ji pajėgs jam pagimdyti sūnų. Sorają toks variantas papiktino, ji paliko vyrą ir išvyko į Europą.

Šacho artimieji bandė ją įkalbėti grįžti ir susitaikyti, bet ji pareiškė, kad nenori dalintis mylimojo su kita ir geriau pasiaukos ir atsisakys santuokos.

Vakaruose gražuolė turėjo daug gerbėjų, prie jų buvo priskiriami net kino žvaigždės Kerkas Daglasas (Kirk Douglas) ir Maksimilijanas Šelis (Maximilian Shell), legendinis Frenkas Sinatra (Frank Sinatra) ir multimilijonierius Giunteris Zaksas (Guenter Sachs). Buvo kalbama kad jausmai buvo abipusiai.

Nutarusi išmėginti save kaip aktorė, Soraja pradėjo filmuotis kine. Filmavimo aikštelėje ji ir rado savo antrąją pusę - italą režisierių Franką Indoviną (Franco Indovina). Jie apsigyveno kartu, bet, deja, laimingos šeimos nesukūrė. Netrukus mylimasis žuvo lėktuvo katastrofoje.

Likusius gyvenimo metus Soraja, vis liūdėdama praeities, gyveno aukštuomenės damos gyvenimą, ir daugiau nebetekėjo. Matyt, jausdamas kaltę, M.Pehlevis visą gyvenimą materialiai padėjo buvusiai žmonai, paliko jai nemažai privilegijų ir diplomatinį pasą.

Farach: ideali monarcho žmona

Trečiąja Mohamedo žmona tapo azerbaidžaniečių kilmės gražuolė Farach Diba (Farah Diba). Mergina gimė ir užaugo Irane, aristokratų šeimoje.

Kai susitiko su Irano valdovu, ji jau buvo įgijusi aukštąjį išsilavinimą, taip pat europietišką - mergina Prancūzijoje gavo architektės diplomą. Šįkart sprendimas vesti buvo priimtas ne neakivaizdžiai: Mohamedas Reza sutiko Farach oficialiame priėmime Paryžiuje ir įsimylėjo.

Nors šachas buvo gerokai vyresnis, jausmas buvo abipusis ir po tam tikro laiko įvyko vestuvės. Suknelę nuotakai kūrė pats Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent).

Kitaip kaip dvi ankstesnės santuokos, ši buvo sėkminga. Farach labai tiko valdovo žmonos vaidmeniui, ji visur lydėdavo vyrą ir daug darė šaliai: dalyvaudavo labdaros akcijose, padėjo susigrąžinti į Iraną senovines istorines vertybes ir kovojo už moterų teises.

Be to, monarchas pagaliau sulaukė įpėdinių: žmona pagimdė jam du sūnus ir dvi dukteris. Drauge su vyru ištikima žmona išgyveno Irano revoliuciją.

Palikusi šalį, pora su vaikais išvyko į Egiptą, paskui į Maroką, Meksiką ir galiausiai įsikūrė JAV, o paskui vėl grįžo į Egiptą.

Tada M.Pehlevis jau sunkiai sirgo. Vyrui mirus Farach grįžo į Ameriką. Ji gyvena Merilendo valstijoje ir net būdama solidaus amžiaus (gim.1938 m.) neprarado patrauklumo.

Ernestas: keista vyriška draugystė

Nežiūrint aiškios Pehlevio jaunesniojo silpnybės moterims, jaunystėje sklido gandai apie jo netradicinę orientaciją. Mat mokydamasis Europoje vaikinas artimai susidraugavo su tokiu Ernestu Peronu (Ernest Perron), kuris atvirai save vadino gėjumi, rengėsi Europos bohemos stiliumi ir už princą buvo vyresnis 11 metų.

Vėliau Mohamedas draugą europietį apgyvendino Marmuro rūmuose Teherane ir paskyrė jį savo asmeniniu patarėju.

Po Islamo revoliucijos šis monarcho biografijos faktas tapo koziriu jo priešininkų rankose. Tačiau kokio pobūdžio santykiai siejo šiuos du vyrus, tiksliai pasakyti negali niekas. Šiaip ar taip, abejingu moterims, sprendžiant pagal jo biografiją, Irano šacho tikrai nepavadintum.

Deja, dabar Irano moterys tapo griežčiausių religinių įstatymų įkaitėmis, ir apie laisvę gali tik svajoti. Už pasirodymą gatvėje nepridengta galva galima atsidurti teisme. Trumpus sijonus pakeitė drabužiai, dengiantys visą kūną, ir čadra arba skara.