Aštuoni „Oskarai“ buvusiai mokytojai: kaip Edita Hed rengė Holivudą

Paprasta mokytoja, kuri savo istoriją kine pradėjo nuo apgavystės, amžiams paliko pėdsaką kino industrijoje.

Paprasta mokytoja

Būsimoji Holivudo legenda Edita Pozner (Edith Posener) gimė 1897 m. Kalifornijoje. Jos tėvai buvo žydai emigrantai, išsiskyrę netrukus po to, kai persikėlė iš Europos į JAV.

Mama netrukus sutiko kitą vyrą: patėvis buvo kalnakasybos inžinierius, todėl šeima negalėjo įsikurti vienoje vietoje ir nuolatos kraustydavosi. Aplinka, kurioje augo Edita, niekaip neskatino domėtis mada.

Vėliau „Oskaru" vainikuota kostiumų dailininkė prisimindavo tiesiog neturėjusi galimybės įgyti meninio išsilavinimo, pasirinko studijas, visiškai tolimas mados pasauliui. 1

919 m. Edita baigė Kalifornijos universitetą Berklyje, įgijo humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, o po metų, jau Stenforde, baigė romanų kalbų magistro studijas.

Taip puikiai išsilavinusi, ji 1922 m. nesunkiai įsidarbino prancūzų kalbos mokytoja. Praėjo dar metai, ir ji jau dėstė ispanų kalbą Holivudo mergaičių mokykloje.

Mokytojos atlyginimas buvo kuklus, Editai reikėjo užsidirbti papildomai. Todėl ji paprašė leidimo dėstyti dailę, nors žinių, atvirai kalbant, trūko.

Norėdama įgyti kompetencijos srityje, kurios ruošėsi mokyti kitus, Edita vakarais pradėjo lankyti kursus meno mokykloje.

Pamokos ne tik suteikė reikalingų žinių, bet ir padovanojo tikrą meilę: mergina kursuose susipažino su draugės broliu, įsimylėjo ir 1923 m. jie susituokė.

Edita priėmė vyro pavardę - Hed, ir būtent šia pavarde įėjo į Holivudo istoriją, bet tai bus vėliau.

Dirbdama Holivudo mokykloje Edita susipažino su režisieriaus Sesilo Demilio (Cecil DeMille) dukromis, buvo jų korepetitorė, ir kartą buvo pakviesta apsilankyti kino studijos „Paramount" filmavimo aikštelėje. Editai filmavimas, ypač herojų kostiumai, padarė nepaprastą įspūdį.

Apgavystė, pakeitusi gyvenimą

Edita įsimylėjo kiną ir suprato, kad nori būti šio stebuklingo pasaulio dalis. 1924 m. vasarą sužinojusi, kad studija ieško kostiumų dailininko, Edita nutarė, kad tai - jos šansas.

Piešti E.Hed tuo metu dar nelabai mokėjo, bet vis tiek įteikė prašymą, o vietoj savo darbų pavyzdžių pateikė iš bendramokslių meno mokykloje pasiskolintus piešinius.

Darbą ji gavo, bet jau kitą dieną apgavystė buvo atskleista: ji buvo paprašyta nupiešti keletą vakarinių suknelių eskizų.

„Sėdėjau prie švaraus popieriaus lapo gana ilgai, ir galop Hovardas paklausė, kas nutiko.

Nemoku piešti.

O kaip tie puikūs darbai iš aplanko?

Pasiskolinau".

Tais metais vyriausiasis „Paramount" dizaineris buvo Hovardas Griras (Howard Greer). Situacija jį labai prajuokino, jaunos merginos atkaklumas ir azartas padarė įspūdį: užuot atleidęs naująją darbuotoją, jis geranoriškai sėdo jos mokyti kurti pirmuosius eskizus.

Iš pradžių E.Hed buvo pavedami paprasti darbai - rengti antraeilius personažus, dažniausiai pagrindinės herojės tetules ir močiutes, ir kurti kostiumus vesternams.

Dėl didelio darbštumo E.Hed per trumpą laiką nuėjo kelią nuo kostiumų masinių scenų dalyviams parinkimo iki savo pirmojo rimto savarankiško darbo 1933 m. filme „She Done Him Wrong", kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Mei Vest (Mae West) ir Keris Grantas (Cary Grant).

Filmui pasirodžius, vakarinė suknelė su ilgu uodegos formos šleifu iškart tapo „hitu", visos merginos norėjo atrodyti kaip Mei. Be to, didžiulė filmo sėkmė tiesiog išgelbėjo „Paramount" studiją nuo jai grėsusio bankroto.

Editos pastangos neliko nepastebėtos: vos po dvejų metų ji buvo paskirta „Paramount" vaidybinių pilno metražo filmų vyriausiąja kostiumų dizainere, kartu tapdama pirmąja moterimi tokiose pareigose.

Toks karjeros šuolis sutapo su nesklandumais asmeniniame gyvenime: Edita išsiskyrė su vyru, bet nutarė pasilikti jo pavardę, nes E.Hed kino pasaulyje po truputį tapo reikšminga figūra.

1944 m. Edita dirbo filme „Damy in the Dark". Jos sukurta suknelė - viena iš brangiausių per visą Holivudo istoriją: tai buvo audinės kailio sijonas su blizgučiais išsiuvinėtu pamušalu, kartu su su tokia pačia mova ir bolero. Kostiumas buvo įvertintas 35 tūkst. dolerių.

1945 m. ji pradėjo dalyvauti radijo šou „House Party" ir klausytojoms patarinėjo stiliaus klausimais, vėliau projektas perėjo į televiziją. Bet pamačiusios stilistę, į kurios patarimus per radiją įprato įsiklausyti, klausytojos nusivylė: ji, nesvetima mados pasauliui, rengėsi pernelyg jau kukliai.

Bet E.Hed darė tai specialiai, ji nenorėjo savo apranga užtemdyti Holivudo kino žvaigždžių. Dar nuo mokytojos darbo laikų ji pamėgo griežto kirpimo kostiumus, nepamainoma jos įvaizdžio dalis buvo tiesūs kirpčiai ir akiniai, kuriuos nešiojo nuo 8 metų.

Vėliau ji pradėjo nešioti neįprastus saulės akinius su mėlynais lęšiais, kurie jai padėdavo geriau įsivaizduoti, kaip jos kurta apranga atrodys nespalvotame kine.

1946 m. E.Hed teko laimė padirbėti su legendiniu Alfredu Hičkoku (Alfred Hitchcock ), kai jis kūrė filmą „Liūdnai pagarsėjęs".

Būtent Editos pageidavo pagrindinė naujojo filmo žvaigždė Ingrida Bergman, su kuria Editai jau buvo tekę dirbti. Nuo šio filmo prasidėjo kultinio režisieriaus ir garsios kostiumų dailininkės bendradarbiavimas, trukęs tris dešimtmečius.

„Oskaro" legenda

1949 m. atsirado nauja „Oskarų" kategorija - už kino kostiumų dizainą. Ir tai buvo E.Hed žengimo į kino olimpą pradžia. Ji pelnydavo nominaciją po nominacijos, iš viso jų buvo 35! Per karjeros metus ji gavo net 8 statulėles.

Pirmąjį kartą - kaip tik naujo apdovanojimo įsteigimo metais už filmą „Paveldėtoja". E.Hed yra moteris, per visą Kino akademijos istoriją pelniusi daugiausia apdovanojimų ir nominacijų, jos rekordo iki šiol niekas nepranoko.

1955 m. E.Hed dirbo kino filmo „Sabrina" kūrimo komandoje, tai jos pastangomis tapo madinga „laivelio" formos iškirptė kaip O.Hebern suknelėse.

Su epochos dievaite E.Hed vėl bendradarbiavo legendiniame filme „Atostogos Romoje", ir vėl jos talentas buvo įvertintas auksine statulėle.

Režisierius A.Hičkokas vertino E.Hed už tai, kad kurdama kostiumus personažams ji nesiekė išreikšti savo asmeninio stiliaus, darydama viską, kad herojų kostiumai apie juos daug papasakotų dar prieš jiems ištariant pirmąsias replikas.

Beje, tai E.Hed sukūrė kultinį „Hičkoko blondinės" įvaizdį, nes būtent toks tipažas patiko režisieriui. 1961 m. E. Hed kartu su drabužių dizaineriu J.de Živanšy (H.de Givenchy) darbavosi kultiniame filme „Pusryčiai pas Tifanį", vėl rengdama O.Hebern heroję.

Editai Hed teko dirbti su tikromis kino legendomis: Greise Keli (Grace Kelly), Marlena Dytrich (Marlene Dietrich), Elizabeta Teilor (Elizabeth Taylor) ir daugybe kitų.

Ji sugebėdavo susitarti net su aikštingiausia žvaigžde. Apie save E.Hed sakė, kad ji yra geresnė diplomatė negu eskizų kūrėja.

Tūkstančiai filmų

1967 m. E.Hed pakeitė darbovietę ir perėjo į „Universal Pictures", kur dirbo iki mirties - 1981 m. 1973 m. ji buvo apdovanota aštuntuoju ir paskutiniu „Oskaru" už vyriškus kostiumus kino filmui „Afera". Šia statulėle ji itin didžiavosi, nes apdovanojimą pelnė filmas, kuriame nebuvo žvaigždės moters.

8-ajame dešimtmetyje E.Hed pasižymėjo ir už kino ribų: ji sukūrė moterišką uniformą JAV pakrančių apsaugos tarnybai, o paskui oro linijų bendrovės „Pan American" stiuardesių uniformą.

1981 m. Edita kūrė kostiumus filmui „Mirę vyrai nedėvi languotų drabužių", ir tai buvo paskutinis jos darbas. Dirbdama ji jau sunkiai sirgo, bet tai slėpė, gyveno darbu ir grožio kūrimu.

Edita Hed - buvusi mokytoja, kuri iš pradžių net nemokėjo piešti, dalyvavo kuriant, kaip sakė pati, 1131 filmą ir pagrįstai yra vadinama viena iš Holivudo žvaigždžių.

Ji ir oficialiai buvo pripažinta prilygstanti Holivudo žvaigždėms: Šlovės alėjoje Los Andžele jai dar esant gyvai atsirado jos vardo žvaigždė.

E.Hed rekomendacijos

Be darbo studijoje E.Hed parašė keletą knygų su stiliaus patarimais, o kai kurios jos rekomendacijos yra aktualios ir mūsų dienomis. Štai kai kurios iš jų:

• Kurti tinkamą garderobą - tarsi statyti namą. Būtent taip ir turite galvoti, nes jums reikės jame gyventi. Jis turi būti patogus ir atitikti visus jūsų poreikius.

• Kad ir kokia didelė būtų nuolaida, daug nesutaupysite nusipirkę daiktą, kurio vėliau nė karto neapsivilksite. Paklauskite savęs, ar pirktumėte jį už visą kainą. Jeigu ne - pamirškite.

• Prisiminkite: tai, kaip drabužiai „jaučiami" yra ne mažiau svarbu už tai, kaip jie atrodo. Visi mes esame patekę į situacijas, kai norėdavosi timptelėti žemyn drabužio apačią, patraukti rankoves, vėl pasižiūrėti į veidrodį. Tai reiškia, kad su šiais drabužiais jums nėra patogu, jie - ne jūsų. Tinkamus drabužius galima apsivilkti ir pamiršti.

• Pinigai negarantuoja skoningumo, o prireikus išsirinkti gerą ansamblį, prigrūsta spinta gali būti tokia pati nenaudinga kaip ir tuščia.

• Išmokite pabrėžti savo teigiamybes ir trūkumus. Jūs galite pasikeisti , o vykęs garderobas gali pakeisti išvaizdą. Tai kaip aktorė, kuri vaidina kaskart kitą vaidmenį.