Maisto tinklaraštininkė Roma: „Įmanoma valgyti pigiau ir skaniau“

„Vakaro žinios" pakalbino maisto tinklaraštininkę iš Plungės Romą Labžentę, kuri savo sekėjams socialiniuose tinkluose siūlo pasigaminti nebrangių, bet skanių patiekalų iš 5 ingredientų.

- Gerb. Roma, papasakokite apie save, kada supratote, kad norite gaminti ne tik savo šeimai?

- Esu kilusi iš Plungės, tiesa, 10 metų kartu su vyru „matavomės" Klaipėdą, bet galiausiai nusprendėme grįžti į Plungę, nes čia nereikia stovėti spūstyse, čia greičiau susitvarkai reikalus. Šiuo metu turiu maisto tinklaraštį „5 produktai". Be to, dar administruoju socialinius tinklus įmonėms. Kitaip sakant, darau tą patį, tik kitiems (juokiasi).

Mano tinklaraščio pagrindinės sekėjos - 25-40 metų moterys, kurios nori laiko ir sau, siekia gaminti nebrangiai, greitai, skaniai ir sočiai. Į maisto sritį pasukau per COVID-19 pandemiją, prieš 5 metus. Gaminau, kėliau vaizdus į instagramą, visai neblogai sekėsi.

Tiesą sakant, iki 18 metų gaminti nelabai mokėjau, sumuštinius pasidarydavau, išsikepdavau obuolių pyragą. Ir tiek. Tiesiog, kai išvažiavau studijuoti, reikėjo pačiai suktis, galvoti, tai ką gi gaminti. Iš pradžių gaminau tam, kad pavalgyčiau. Bulvės, makaronai... ne į naudą figūrai.

Vėliau atėjo noras maistą patiekti gražiai, skaniai. Tačiau prigaminus patiekalų ir pasidarius nuotraukų draugėms nesiųsi, juk joms neįdomu. Taip gimė idėja turėti savo maisto blogą.

- Kodėl gaminate būtent iš 5 produktų?

- Man svarbiausia buvo, kad pagaminti būtų lengva, o produktai būtų lengvai pasiekiami. Kai gyveni Plungėje, nerasi labai ypatingų produktų. Kitas dalykas - norėjau, kad pasigaminti sugebėtų ir tie, kurie su virtuve nedraugauja. Iš pradžių kėliau patiekalus, kuriuos pati namie gaminau. Žinoma, čia ir sveikesni, ir nuodėmingesni patiekalai.

Prisipažinsiu, jau kokius ketverius metus žmonės labai pamėgo mano tinginio vyniotinį su varške. Daugelis sekėjų jį išbando per šventes. Pastaruoju metu akcentuoju patiekalus, kurie tiktų ir pietų dėžutei. Aš pati taupydama laiką gaminu visada vakarienę ir dar kitos dienos pietus, tą patį siūlau daryti ir savo auditorijai.

Gaminu tokį maistą, kurį būtų patogu pašildyti, ir kad jis neatsibostų. Pavyzdžiui, vištiena, ją galima pagaminti labai įvairiai.

Kadais tinklaraštyje pristačiau patiekalus, kainuojačius apie 5 eurus. Bet tik nufilmuoji gaminimą, žiūrėk, po pusės metų jau taip viskas išbrangę... Už tą kainą išeidavo ir vištienos, ir daržovių, ar koks varškės apkepas.

Per tinklaraščio laiką išleidau ir dvi knygas.

- Ar per gaminimo praktiką buvo ir nepavykusių eksperimentų?

- Nepavykusiais eksperimentais taip pat nevengiu dalintis: visai neseniai iš mišinio kepiau šokoladinį keksą, kuris visiškai neišėjo. Tai kartu su auditorija pasijuokėme, kad dar sugebėti reikia sugadinti tokį, atrodytų, nesugadinamą dalyką (juokiasi).

Dalinuosi nesėkmėmis dėl to, kad parodyčiau, jog net ir nuolat gaminant ne visada viskas pasiseka. Ir nieko čia baisaus.

- Kada susidomėjote maisto švaistymo problema?

- Ačiū mamai. Gyvenome kaime, o čia niekada maisto neišmeti, turėjome ir vištų, ir šuniukų. Tikrai padeda sutaupyti apsipirkimas iš anksto pasidarius produktų sąrašą, tada neprisiperki, ko nereikia. Ir vien todėl, kad akcija, nereikia užsikrauti pusės šaldytuvo, nes didelė tikimybė, kad paskui išmesi.

Taip pat visada persižiūriu, kokių produktų turiu namie, peržiūriu internete parduotuvių nuolaidas jų leidiniuose. Bet geriausias mano draugas yra šaldiklis. Pavyzdžiui, jei išsikepate per daug blynų, nieko baisaus, galite pasidaryti įdarą, blynus suvynioti, sudėti į foliją ir į šaldiklį. Liks tik ištraukti, atšildyti ir iškepti.

Praktiškai viską galima išsaugoti. Liko morkos, bulvė, svogūno, įdėkite į maišelį kartu su vištos kauliukais, kurių irgi lieka, ir galite išsivirti naminio sultinio. Pastarąjį galima supilti į keksiukams skirtas formeles ir užšaldyti. Norėsite sriubos ar padažo, tokie paruoštukai labai pravers.

Šaldyti galima net duoną. Jeigu lieka duonos, galima ją pakepti ir pasidaryti mišrainę su pupelėmis, sūriu, graikišku jogurtu ir tunu. Jeigu lieka, tarkime, plovo, bet neužtenka jo kitam kartui pavalgyti, tai aš pridedu papildomai daržovių ir susuku į tortiliją.

Beje, jų pakelyje būna daug vienetų, jei lieka, perlenkite pakelį ir užspauskite jį su skalbinių segtuku, taip tortilijos nesudžius. Ir jas panaudosite kitą kartą.

Jeigu vaisiai eina į pabaigą, galima padaryti kokteilius. Jei lieka tirščių iš vaisių, juos galima panaudoti pyragui kepti.

Dėl žalumynų - kad jie ilgiau išsilaikytų, pamerkite juos į vandenį ir į šaldytuvą. Salotas, špinatus, Pekino kopūstus galite apdengti sudrėkintu popieriniu rankšluosčiu, viską sudėkite į maišelį ir į šaldytuvą. Salotos prabus ilgiau šviežios.

Beje, mano sekėjai sako, kad produktas, kuris jiems dažniausiai sugenda - varškė.

- Jūs esate ir „Maisto banko" savanorė, kaip įsitraukėte į tokią veiklą?

- Savanoryste „Maisto banke" susidomėjau, nes pasirodė įdomu pabūti tarp bendraminčių. Nėra taip, kad ištisai tik dėžes krauni, spėjame su savanoriais ir pasikalbėti, ir kavos atsigerti.

Pastebėjau, kad stokojantys nejaukiai jaučiasi atėję pasiimti produktų, nors savanoriai stengiasi, kad tie žmonės nesijaustų blogai dėl to, kad atėjo pasiimti.

Stokojantis žmogus turi prekių krepšelį ir iš lentynų renkasi, ką nori. Dažnai tie žmonės nenori, kad juos kažkas matytų, ar juo labiau kalbintų. Niekada nereikia žmonių smerkti, geriau padėti. Deja, yra visuomenėje dar žmonių, kurie yra linkę smerkti.