Kalba, kuria kalba visas pasaulis

Ten XV a. jemeniečiai juos išmoko auginti, o surinktas pupeles pradėjo pardavinėti Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų šalims. Jemenas ilgai buvo vienintelis kavos tiekėjas.

Kava - tai daug daugiau negu vien populiarus gėrimas. Daugelyje šalių ji yra svarbi kultūros ir ekonomikos dalis, o jos ruošimas ir vartojimas yra per daugybę amžių susiklostęs ritualas. Vienur ji geriama lėtai, neskubant ir šnekučiuojantis, kitur - greitai, norint įsikrauti energijos.

Кava - tai kalba, kuria kalba visas pasaulis. Joje telpa kiekvienos šalies istorija, klimatas, geografija ir kultūra. Ji vienija žmones, kuria ritualus, įkvepia ir net formuoja regionų ekonomiką.

Pateikiame įdomių faktų apie šalis, kuriose kava seniai tapo neatskiriama nacionalinės tapatybės dalis.

Etiopija. Kur viskas prasidėjo

Populiarioje legendoje pasakojama, kad piemuo Kadis iš Etiopijos Kafos regiono pastebėjo, kad jo ožkos, paėdusios vieno augalo uogų, tampa nepaprastai aktyvios. Nustebęs piemuo surinko saują nežinomo augalo vaisių ir nunešė į artimiausią vieuolyną. Tačiau vienuoliai, nutarę, kad tai yra šėtono apžavai, įmetė uogas į ugnį - ir čia pasklido toks nuostabus aromatas, kad visi iškart persigalvojo. Vienuoliai iš apskrudusių uogų pagamino gėrimą ir pamatė, kad jis padeda jiems neužmigti meldžiantis naktį. Taip prasidėjo kavos istorija.

Etiopija ir šiandien yra šalis, kurioje kava - ne šiaip eksporto prekė, o kultūrinės tapatybės dalis. Čia ypač vertinama arabikos rūšies kava, auganti iki 2000 m aukštyje. Jos pupelės pasižymi ryškiu skoniu su vaisių ir gėlių poskoniu. Taip pat dažnai juntamos jazmino, bergamočių arba citrusinių natos.

Etiopiškos kavos ypatumas - apdorojimas drėgnosios fermentacijos būdu (washed), kuris išryškina rūgštingumą ir skonio grynumą. Kilogramas gerų kavos pupelių Etiopijoje kainuoja nuo 16 iki 25 dolerių, o šalies sostinėje Adis Abeboje galima rasti šimtus kavinukių, kuriose pupelės skrudinamos prieš pat verdant kavą.

Jeigu viešėsite Etiopijoje, būtinai paragaukite kavos, išvirtos tradiciniame moliniame inde su siauru kakleliu. Gėrimo paruošimo ir vartojimo procesas, vadinamas „bunna", yra tikra ceremonija.

Brazilija. Kava - ekonomikos pagrindas

Brazilija - stambiausia kavos gamintoja pasaulyje, jai tenka daugiau kaip 35 proc. pasaulinės kavos rinkos. Čia kava - ne šiaip gėrimas, o nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Pagrindinės rūšys - arabika ir robusta (Brazilijoje vadinama „konilon"). Kavos plantacijos užima milijonus hektarų.

Brazilijoje kava auginama ir džiovinama natūraliai, saulės spinduliuose, o tai pupelėms suteikia natūralaus saldumo. Braziliška kava garsėja mažu rūgštingumu, šokolado, riešutų ir karamelės poskoniais. Būtent braziliška kava visame pasaulyje dažniausiai naudojama espreso mišiniams gaminti. Jos kainos varijuoja nuo 14 iki 35 dolerių už geros kokybės pupelių kilogramą.

Brazilijoje verta paragauti „kafezinjo" - labai stiprios kavos su cukrumi, patiekiamos mažuose puodeliuose po kiekvieno susitikimo, sandorio arba tiesiog kaip vaišingumo ženklas.

Vietnamas. Kava su siurprizu

Vietnamas pagal kavos gamybos apimtį užtikrintai užima antrąją vietą po Brazilijos. Čia dominuoja robusta - stipresnė, tirštesnė ir kartesnė negu arabika, su aiškiomis šokolado ir riešutų natomis ir karamelės saldumu.

Atskiras fenomenas - „weasel coffee", pasaulyje labiau žinoma kaip „kopi luwak". Taip vadinamos kavos pupelės,. praėjusios per palminių civetų (musangų) virškinamąjį traktą, o tai, kaip tvirtina gamintojai suteikia ypatingo rafinuotumo iš jų gaminamam gėrimui. Svarbu žinoti, kad didelė tokios kavos dalis rinkoje - imitacija, apdorota fermentais, nedalyvaujant gyvūnams.

Vietnamietiškos robustos kainos yra prieinamos (7-13 dolerių už kilogramą neskrudintų pupelių). Nusipirkti pupelių galima tradicinėse kavinėse, nedidelėse skrudinimo įmonėse bei ūkininkų krautuvėlėse, kur siūlomos vienos rūšies pupelės iš Dak Lako ir Lam Dongo provincijų.

Kava šalyje verdama kiekviename žingsnyje, nuo gatvės vežimėlių Hošimine iki specializuotų barų Danange. Vietnamo klasika - kava su sutirštintu pienu ir ledu, verdama metaliniame filtre, iš kurio gėrimas lėtai varva tiesiog į stiklinę. Hanojaus vizitinė kortelė - kava su „kepure" iš plakto trynio ir sutirštinto pieno. Iš esmės tai tikras desertas puodelyje.

Turkija. Kava kaip meditacija

Turkiška kava - ne gėriams, o filosofija. Ji nefiltruojama, neskiedžiama, jos neskubama gerti. Verdama smėlyje, mažose varinėse džiazvose ir patiekiama mažyčiuose puodeliuose su storu tirščių sluoksniu ant dugno.

Stambule kava - kasdienybės dalis: rytas be stiprios „kave" puodelio yra tiesiog neįsivaizduojamas.

Populiariausia rūšis čia - arabika, bet svarbiausia ne pupelės, o virimo būdas. Kava verdama žemoje temperatūroje, nevirinant, kad išliktų putelė ir tirštumas. Skonis - sodrus, saldokas, su prieskonių ir dūmo natomis. Kava patiekiama su rachatlukumu arba vandeniu. Puodelio kaina - nuo 3 iki 10 dolerių, bet gautasis malonumas - neįkainojamas.

Turkiška kava yra įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą, kaip nacionalinės svetingumo tradicijos pavyzdys.

Italija. Espresas kaip gyvenimo būdas

Italijoje kava - beveik religija. Čia nėra priimta kavą pirkti „išsineštinai", ją reikia gerti prie baro, aptarinėjant naujienas su barmenu.

Pagrindinis itališkos kavos scenos herojus - espresas. Jis yra verdamas iš arabikos ir robustos mišinių, išgaunant tirštumą, tirštą putą ir subalansuotą kartumą. Klasikinė dozė - 25-30 ml, o išgeriama ji trimis gurkšniais. Skonis - sodrus, riešutų ir šokolado, be rūgšties. Italai labai rūpinasi įranga kavai virti: vandens temperatūra - lygiai 92 laipsniai C, slėgis - 9 barai, ekstrakcijos laikas - 25 sek. Geros pupelės čia kainuoja 25-37 eurus už kilogramą, o espreso puodelis Romos bare - nuo 2 eurų. Beje, Italijoje atsirado ir tokie gėrimai kaip kapučinas ir „latte macchiato" .

Kolumbija. Kava su siela

Kolumbietiška kava - viena labiausia vertinamų pasaulyje. Čia auginama vien arabika, ir kiekvienoje provincijoje kava pasižymi unikaliu skoniu. Bogota, Medeljinas, Huila - regionai, kur kalnai, vulkaninė dirva ir švelnus klimatas sudaro idealias sąlygas kavamedžiams auginti.

Pupelės Kolumbijoje renkamos rankomis, apdorojamos drėgnuoju būdu ir džiovinamos pridengtos. Skonis - švelnus, saldus, su karamelės, citrusinių ir riešutų natomis. Kolumbijos kava dažnai pasirenkama filtriniams arba lašeliniams aparatams, nes taip gaminant atsiskleidžia jos aromatas.

Vidaus rinkoje kilogramas pupelių kainuoja apie 26 dolerius, bet vertingiausių rūšių kaina gali siekti ir 60 dol. Pupelių eksportas yra griežtai kontroliuojamas: kiekvieną maišą tikrina Nacionalinė kavos gamintojų federacija. Kolumbijoje verta paragauti „tinto" - tai lengva kava be pieno, patiekiama mažose stiklinaitėse, dažniausiai gatvėje. Tai yra geranoriškumo ir bendravimo simbolis: „išgerti tinto" čia reiškia susitikti ir pasikalbėti.

Garsiausi visų laikų kavomanai - nuo imperatorių iki menininkų

Petras I

1697 m. keliaudamas po Olandiją Petras I paragavo ir pamėgo kavą. Grįžęs namo išleido įsaką, kuriame reikalavo priėmimuose ir asamblėjose patiekti svečiams kavos. Petras I mėgo gerti juodą stiprią kavą be cukraus ir pieno. Imperatorius dažnai užeidavo į svečius pas bajorus ir reikalaudavo kavos. Taip po truputį Peterburge atsirado „kavos namų", kuriuose pirmiausia bajorai pirkdavo kavos imperatoriui pavaišinti.

Napoleonas Bonapartas

Prancūzijos imperatorius taip pat mėgo kavą. Į gėrimą jis dėdavosi cukraus ir šiek tiek druskos ir ją gurkšnodavo visą dieną.

Būdamas tremtyje šv.Elenos saloje, jis rašė: „Daug stiprios kavos - štai ko man reikia, kad prabusčiau. Ji sušildo ir suteikia man jėgų. Kai kada ji sukelia saldų skausmą, bet jau geriau jį kentėsiu, negu atsisakysiu kavos".

Johanas Sebastijanas Bachas

Didysis kompozitorius buvo pirmasis, kavai paskyręs muzikos kūrinį. Leipcigo Cimermano kavos namų prašymu jis parašė „Kavos kantatą". XVIII a. dauguma anglų manė, kad kava kenkia sveikatai ir protui. Kūrinys turėjo populiarinti gėrimą tarp Anglijos gyventojų.

Liudvikas van Bethovenas

Vokiečių kompozitorius kiekvieną rytą pradėdavo nuo puodelio karštos stiprios kavos: porciją sudarė 60 pupelių. Pasak kompozitoriaus, vartojant tiek pupelių kava būna skaniausia.

Viktoras Hugo

Garsusis XIX a. prancūzų rašytojas pasižymėjo ne tik literatūriniu talentu, bet ir kaip dailininkas. Vietoj dažų jis naudojo pagalbines medžiagas: anglį, suodžius, kavos tirščius. V.Hugo gerdavo labai daug kavos. Tirščių neišmesdavo, o palikdavo būsimiems paveikslams. Kūriniai, nutapyti naudojant kavą, gaudavosi niūrūs, paslaptingi ir romantiški. Šiandien jo paveikslai yra saugomi Luvre.

Josifas Brodskis

Garsus poetas, 1987 m. Nobelio literatūros premijos laureatas J.Brodskis neįsivaizdavo dienos be kavos. Poetas kasdien virdavosi puodą kavos, o paskui per dieną ją išgerdavo. Gydytojai draudė J.Brodskiui gerti kavą dėl sveikatos būklės, bet ir tai jo nesustabdė. Pirmąją dvigubo espreso porciją poetas būtinai išgerdavo per pusryčius. „Jeigu nepradėsi dienos puodeliu šviežios kavos, kam tada atsibusti..." ,sakė Josifas Brodskis.