1 nuotr.Vaikystėje susidraugaudavome lengvai: vienas priėjo žaidimų aikštelėje, kitas pasidalino skanėstu - ir jūs jau geriausi draugai. Universitete susipažindavome paskaitose arba bendrabutyje.
Bet po 30-ies viskas keičiasi. Mums vis dar reikia artimo žmogaus, bet susirasti naujų draugų tampa vis sunkiau, tarsi išaugus nematomai sienai.
Laiko trūksta, dėmesys blaškomas
Pagrindinė suaugusiojo gyvenimo valiuta - laikas. Darbas, santykiai, namų reikalai, sveikata, šeima - viskam reikia laiko. Tokiame tvarkaraštyje beveik nelieka vietos spontaniškumui, o būtent jis dažnai ir pagimdo draugystę.
Mes planuojame susitikimus, atidėliojame skambučius, rašome „būtų gerai pasimatyti", bet nepasimatome. Naujos pažintys reikalauja investicijų: laiko, dėmesio, emocijų. O jėgų, atvirai kalbant, ne visada užtenka net sau.
Tapome atsargesni
Metams bėgant geriau suprantame, kas esame ir ko nenorime. Išmokome atpažinti „toksiškumą", saugoti asmenines ribas, vertinti ramybę. Bet su visu tuo praradome lengvumą.
Vis dažniau vertinamai svarstome: ar tas žmogus netrukdys mano gyvenimo ritmui? Ar turime bendrų interesų? Draugystė nustoja būti žaidimas, virsta rizikingu projektu. Mes iš anksto ginamės nuo galimo nusivylimo, nesuteikdami naujiems santykiams net šanso prasidėti.
Pasaulis priartėjo, bet netapo šiltesnis
Socialiniai tinklai sukuria iliuziją, kad esame žmonių apsuptyje: vieni deda patiktukus, kiti rašo komentarus. Bet tai veikiau - bendravimo fonas negu realus kontaktas.
Internetinės pažintys ir bendruomenės išties padeda rasti bendraminčių, bet retai virsta tikru artimumu. Norint tapti draugais, reikia laiko, bendrų prisiminimų, bendrų pergyvenimų, o ne vien apsikeitimo žinutėmis.
Bijome pasirodyti pažeidžiami
Suaugusieji nemėgsta „savęs piršti". Mes bijome pasirodyti nuobodūs, keisti, nepritampantys. Yra paprasčiau užsidaryti įprastame rate negu surizikuoti pirmiems ištiesti ranką.
Bet būtent dėl šios rizikos draugystė ir būna gyva. Nauji ryšiai dažnai gimsta iš nuoširdumo, iš paprasto žmogiško „sveikas", nevaidinant ir be kaukės.
Artimumas - sąmoningas
Draugystė brandžiame amžiuje yra galima, tik ji kuriama kitaip. Jos pamatas - ne aplinkybių sutapimas, o pasirinkimas.
Mes draugaujame ne „kaimynystės" pagrindu, o todėl, kad vertiname žmogų, jo energiją, jo požiūrį į gyvenimą. Toks ryšys būna tvirtesnis, nes jis - sąmoningas.
Galbūt esmė yra ne tai, kad tapo sunkiau susirasti draugų, o tai, kad tam dabar reikia truputį daugiau drąsos ir šiek tiek laiko, kurį esame pasirengę padovanoti, nesitikėdami nieko mainais.
