Ką jūsų mėgstamas kvapas sako apie jus

Kas priimtina visiems, o kas - ne

Mokslininkai yra kategoriški: nėra nė vieno kvapo, kuris patiktų absoliučiai visiems. Tačiau yra kvapų, kuriuos dauguma žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių vertina kaip malonius.

Pavyzdžiui, kaip rodo plataus masto tyrimai, vanilės ir persikų bei abrikosų kvapai stabiliai pirmauja tarp įvairių kultūrų atstovų. Tačiau kultūra ir individuali patirtis taip pat turi didžiulės reikšmės.

Pavyzdžiui sojų padažo kvapas gali patikti vienos kultūros atstovams ir atstumti tuos, kam toks produktas nėra žinomas.

Kai kurių kvapų vertinimas išvis priklauso nuo genetinių priežasčių.

Kaip nustatė mokslininkai, dėl uoslės receptoriaus genetinių variantų skirtumų žmonės labai skirtingai reaguoja į androstenoiną, lytinį hormoną, kurio yra, pavyzdžiui, šerno seilėse ir trumuose.

Vieniems jis atsiduoda saldžiu muskusiniu arba vanilės kvapu, kiti junta atstumiantį prakaito arba šlapimo kvapą, o dar kiti jo išvis neužuodžia.

Uoslė, skonis, praeitis ir aromatai

Jeigu būtų kvapų, 100 proc. patinkančių visiems, parfumerijos pramonė neegzistuotų. Be kultūrinių ir fizinių skirtumų yra dar skirtinga gyvenimo patirtis, o ji neretai ir „pasufleruoja" šiandieninius olfaktorinius prioritetus.

Suaugusiojo prisiminimai apie vaikystės kvapus ir skonius turi nemažos reikšmės renkantis aromatus. Taip yra dėl siužetinių schemų, kurios susiformuoja psichikoje ir veikia kvapo jutimą.

Kvapo ir skonio ryšys yra praktiškai neatskiriamas. Todėl malonūs ir nemalonūs skonio pojūčiai ir asociacijos gali daryti įtaką panašaus kvapo vertinimui ir atvirkščiai. Vykstant amneziją patyrusių žmonių reabilitacijai psichologai gana dažnai susiduria su Prusto fenomenu. Fenomenas nėra moksliškai pagrįstas, bet vis dėlto puikiai apibūdina prisiminimų susigrąžinimą per kvapus.

Vienas žmogus su malonumu įkvepia šviežių bandelių aromato, kitas - aštraus svylančios gumos kvapo. Kodėl?

Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, bet taip pat nuo siužetinių schemų, susiejančių situaciją ir kvapą.

Jeigu kam nors vaikystės vasara kvepėjo nupjauta žole ir blynais, tai išliks visam laikui ir kvapas, panašus į žolės arba kepinių, psichikai darys teigiamą poveikį.

Arba atvirkščia situacija: vaikas nesuvaldo dviračio, griūva, susimuša lūpą ir paspringsta arbūzo skonio kramtomąja guma. Ateityje arbūzo ir panašūs aromatai kels pasibjaurėjimą, nors pats įvykis ir pasimirš.

Individualios patirties ir vertybių kontekste daugelio kvapų, kuriuos žmonėms patinka uosti, keistais jau ir nepavadinsi.

Pavyzdžiui, nepaprastai stipraus kvapo nuodingas skystis, išgaunamas iš deguto - kreozotas. Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris būdamas sveiko proto mėgautųsi jo aitriu kvapu.

Tačiau būtent kreozotu yra apdorojami geležinkeli pabėgiai, ir būtent jis dominuoja sudėtingoje geležinkelio stoties kvapų „puokštėje", primenančioje daugelio mėgstamą kelionių romantiką.

Kodėl kvapų vertinimas per gyvenimą keičiasi

Vieniems kvapams liekame ištikimi visą gyvenimą, o kitus pamirštame, jie užleidžia vietą naujiems favoritams. Tai yra susiję su daugybe veiksnių - amžiaus, fiziologinių, seksualinių, socialinių, psichologinių, kultūrinių ir nutinka dėl šių priežasčių:

Žalingi įpročiai veikia receptorius ir laikui bėgant juos sunaikina. Žmonės su įvairiomis priklausomybėmis metams bėgant gali pradėti visai kitaip vertinti kvapus: abstinencijos laikotarpiu narkomanams uoslė sutrinka 96,4 proc. atvejų. Skonio receptorių jautrumas ir kiekis senstant mažėja. O skonis ir kvapų jutimas - glaudžiai susiję.

Kultūra ir socialinė aplinka daro įtaką kvapų vertinimui.

Pavyzdys - nemokslinis fenomenas kaip „prabangos kvapas", kurio egzistavimu daugelis tiki.

Jis asocijuojasi su daugeliu produktų, pavyzdžiui, eršketinių žuvų ikrais. Žmogus galėjo anksčiau nemėgti ikrų ir šio kvapo, bet socialinis reikšmingumas ir asociacija su geru gyvenimu tas nuostatas keičia, ir kvapas ima patikti.