1 nuotr.Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino Serbijos vyriausybę, palaikančią glaudžius ryšius su Maskva, rinktis, ar nori prisijungti prie Europos Sąjungos, ar toliau eiti „dviprasmiškų signalų“ skleidimo keliu.
Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, būdamas šalia savo kolegos Serbijos ministro Belgrade žiniasklaidai pareiškė, kad Balkanų šalis turi nuspręsti, ar ji „laikysis Europos pozicijų užsienio ir saugumo politikos klausimais“.
„Ar siųs dviprasmiškus signalus, kurie nesuderinami su pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis“, – sakė J. Wadephulas, baigdamas savo kelionę po Balkanus.
Serbija tebėra viena iš nedaugelio šalių, kurios netaiko sankcijų Rusijai po šios pradėtos invazijos Ukrainoje.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Belgradui vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą tarp artimų ryšių su Kremliumi ir su Briuseliu, nes Vašingtonas ir jo sąjungininkai stiprina spaudimą Rusijai.
Užsienio reikalų ministras Marko Džiuričius sakė, kad Serbija tebėra „neabejotinai ir tvirtai įsipareigojusi“ prisijungti prie bloko, įskaitant jo užsienio ir saugumo politikos priėmimą, tačiau jo šaliai vis dar reikia „įvairių reformų“.
„Serbija turi tam tikrų nacionalinių interesų regione ir klausimų, susijusių su praėjusiais dešimtmečiais, ir stengsimės juos konstruktyviai išspręsti“, – sakė M. Džiuričius.
Šis vizitas vyksta tuo metu, kai Serbijai gresia energetikos krizė, nes vienintelė šalies naftos perdirbimo gamykla, kaip manoma, artimiausiu metu išeikvos turimas atsargas dėl JAV sankcijų, nukreiptų prieš įmonės pagrindinius savininkus iš Rusijos.
M. Džiuričius sakė, kad derybos dėl įmonės „Serbijos naftos pramonė“ (NIS) ateities tebevyksta, o vyriausybė imsis „visų būtinų priemonių“, kad būtų išvengta degalų trūkumo.
J. Wadephulas taip pat pabrėžė „pakartotinius smurto prieš taikius demonstrantus atvejus“, turėdamas omenyje pranešimus apie policijos brutalumą metus trunkančio antivyriausybinio protestų judėjimo atžvilgiu: „Užtikrinti teisę į taikius protestus yra valdžios institucijų ir sprendimus priimančių asmenų atsakomybė.“
M. Džiuričius pripažino, kad praėję metai buvo „politiniu požiūriu labai sudėtingi“, bet atmetė kaltinimus, kad vyriausybė slopina protestus.
Jis teigė, kad tūkstančiai demonstracijų vyko be „aukų“, o šios vasaros neramumai, per kuriuos buvo suimta dešimtys žmonių ir suniokoti valdančiosios partijos biurai, sudarė „labai prastą įspūdį“ apie jo šalies politiką.
„Visi šalies politiniai veikėjai yra atsakingi stengiantis įveikti tokią padėtį“, – sakė jis.
