1 nuotr.Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos prezidentas Alaras Karis (Alar Karis) pasisakė už tai, kad būtų paskirtas specialusis ES atstovas dialogui su Rusija atnaujinti. Jie tai pareiškė interviu „Euronews".
A.Karis pažymėjo, kad Europa jau šiek tiek pavėlavo su derybų proceso iniciatyva, todėl JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) užėmė jos vietą prie derybų stalo.
„Prieš porą metų mes buvome užėmę tokią poziciją, kad su agresoriais nesikalbame, o dabar nerimaujame, kad mūsų ten nėra", - atviravo jis.
Pasak jo, ES turi balso teisę, nes ji netiesiogiai dalyvauja konflikte remdama Ukrainą.
A.Silina palaikė derybų idėją, tačiau pabrėžė, kad Europa vis tiek turėtų daryti spaudimą Rusijai.
„Manau, jog laikas užsiimti diplomatija. Kalbėtis reikia visada, bet turime izoliuoti Rusiją ir toliau taikyti jai sankcijas", - tikino ji.
O štai Estijos užsienio reikalų ministerijai šalies prezidento siekis atnaujinti dialogą su Rusija užkliuvo.
Pasak institucijos vadovo Marguso Cahknos (Margus Tsahkna), toks požiūris prieštarauja ES pozicijai.
„Troškimas pradėti dialogą su Kremliumi virstų katastrofa Ukrainai, keltų pavojų Europos saugumui ir visiškai prieštarautų dabartinei spaudimo bei izoliacijos politikai", - sakoma ministro pareiškime.
M.Cahkna perspėja, kad dialogo su Rusija atnaujinimas parodytų Vakarų šalių silpnumą ir sukeltų nesutarimus tarp ES narių.
Vasario 4 d. „Reuters", remdamasi šaltiniais, pranešė apie Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) administracijos diplomato Emanuelio Bono (Emmanuel Bonne) derybas Kremliuje su Rusijos prezidento atstovu Jurijumi Ušakovu.
Diplomatas į Maskvą vyko aptarti esminių klausimų, įskaitant situaciją Ukrainoje, kadangi Europa planuoja aktyviau įsitraukti į taikos derybas.
Beje, nuo praėjusių metų dažnai pasisakantis apie būtinybę atnaujinti dialogą su Vladimiru Putinu, sausį E.Makronas anonsavo naujas antirusiškas sankcijas ir patikino, kad jos bus taikomos tol, kol Rusija vengs taikos.
