1 nuotr.Šios savaitės pabaigoje Čekijoje vyks visuotiniai rinkimai ir panašu, kad juos laimės milijardieriaus buvusio premjero ir save „trampistu“ vadinančio Andrejaus Babišo partija – tai priartintų Ukrainos sąjungininkę Čekiją prie maištaujančių Europos Sąjungos (ES) narių Vengrijos ir Slovakijos.
Dabartinė centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė, nuo 2021 m. valdanti ES ir NATO narę, remia Rusijos invaziją atremiantį Kyjivą, priima karo pabėgėlius ir teikia karinę pagalbą.
Tačiau A. Babišo sugrįžimas į valdžią gali lemti įtemptus santykius tiek su Kijevu, tiek su Briuseliu.
A. Babišas save vadina „taikos šalininku“, nepritaria karinės pagalbos siuntimui Ukrainai ir laikosi „Čekija – pirmiausia“ požiūrio.
Jis palaiko gerus santykius su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir Slovakijos premjeru Robertu Fico, abu šie lyderiai palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
2024 m. A. Babišas ir V. Orbanas Europos Parlamente įkūrė kraštutinių dešiniųjų grupė „Europos patriotai“, į ją, be kitų, įeina ir Prancūzijos Nacionalinis sambūris.
„Neperdėsiu sakydamas, kad balsavimas nulems Čekijos geopolitinę padėtį“, – sakė Prahos universiteto politikos analitikas Petras Justas.
Rusijos kolaborantai
71 metų A. Babišas, ėjęs premjero pareigas 2017–2021 m., valdo didelę žemės ūkio ir chemijos pramonės grupę „Agrofert“ ir, remiantis žurnalu „Forbes“, yra septintas turtingiausias čekas.
Prieš penktadienį ir šeštadienį vyksiančius rinkimus A. Babišo judėjimas ANO pirmauja apklausose. 10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje jį palaiko maždaug 30 proc. rinkėjų.
Antroje vietoje yra grupė „Kartu“, vadovaujama kadenciją baigiančio dešiniųjų pažiūrų ministro pirmininko Petro Fialos, ją palaiko 20 proc. rinkėjų.
Kad ir kokia jėga laimėtų daugiausiai balsų per rinkimus, ji beveik neabejotinai turės derėtis su mažesnėmis partijomis, kad sudarytų vyriausybę.
„Neturime perduoti savo šalies likimo Rusijos kolaborantams“, – socialiniame tinkle X paragino 61 metų buvęs politikos mokslų profesorius P. Fiala.
Jo vadovaujama partija „Kartu“ tik per plauką laimėjo rinkimus 2021 m., paskutinę akimirką aplenkusi ilgai nugalėtoja laikytą ANO.
Tačiau, pasak analitiko P. Justo, šį kartą panaši staigmena mažai tikėtina, nes valdančiųjų padėtis visuomet yra blogesnė. Be to, apklausos rodo, kad vyriausybė praranda savo rinkėjus, kaltinančius ją netesėjus pažadų.
P. Fiala kritikuojamas dėl pernelyg didelio dėmesio karo niokojamai Ukrainai ir problemų ignoravimo namuose. Kritikai kaltina vyriausybę, kad nesumažino mokesčių, nepadidino mokytojų atlyginimų ir neįvykdė teismų sistemos reformų.
Problemiškas premjeras
Kita vertus, A. Babišui gresia byla dėl sukčiavimo, jis įtariamas 2007 m. atskyręs savo ūkį nuo „Agrofert“, kad galėtų gauti ES subsidiją mažoms įmonėms.
Nuo 2022 m. prieš jį vykdomas tyrimas ir Prancūzijoje dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo, susijusio su pilies įsigijimu vaizdingoje Prancūzijos Rivjeroje.
Taip pat esama įtarimų, kad A. Babišas dirbo slaptosios policijos agentu, kai buvusiai Čekoslovakijai vadovavo Maskvos kontroliuojami komunistai.
Slovakijoje gimęs magnatas, simpatizuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai, visus kaltinimus atmeta, vadina juos šmeižto kampanija. Jis taip pat pažadėjo pašalinti savo, kaip verslininko ir politiko, interesų konfliktą, bet nepasakė, kaip.
Naująją vyriausybę paskirsiantis prezidentas Petras Pavelas užsiminė, kad skiriant A. Babišą premjeru gali kilti problemų.
Potencialūs ANO partneriai po rinkimų galėtų būti kraštutinių dešiniųjų judėjimas „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD) bei kraštutinių kairiųjų „Užteks!“. Abu jie nori referendumo dėl išstojimo iš ES.
„Derybos po rinkimų bus gana sudėtingos ir tikriausiai ilgos“, – sakė P. Justas.
