Armėnija negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare, tvyrant įtampai dėl Jerevano pro-Vakarietiškų ambicijų trečiadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos – iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš armėnų tautybės separatistus.
2024 m. ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika sustabdė savo narystę Rusijos vadovaujamame saugumo aljanse CSTO ir tais pačiais metais pareiškė norą įstoti į Europos Sąjungą, dar labiau pagilindama nesutarimus su Maskva.
„Matome, kad Armėnija svarsto galimybę plėtoti santykius su Europos Sąjunga ir mes į tai žiūrime visiškai ramiai“, – pareiškė V. Putinas.
„Bet tai turėtų būti akivaizdu... Vienu metu būti muitų sąjungoje su Europos Sąjunga ir Eurazijos ekonomine sąjunga yra neįmanoma. Tai tiesiog iš esmės neįmanoma“, – pridūrė jis.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pashinyanas tvirtino, kad supranta, jog narystė abiejose sąjungose yra nesuderinama, tačiau „kol kas“ galima eiti abiem keliais.
„Kai procesai pasieks tą etapą, kai reikės priimti sprendimą, esu įsitikinęs, kad mes – turiu galvoje Armėnijos Respublikos piliečius – tą sprendimą, žinoma, priimsime“, – sakė jis.
Maskva ir Jerevanas oficialiai yra sąjungininkai, tačiau N. Pashinyano valdymo laikotarpiu jų santykiai darėsi vis labiau įtempti.
Armėnijos užsienio žvalgybos tarnyba šių metų pradžioje įspėjo, kad „išoriniai veikėjai“ bando kištis į Armėnijos politiką – analitikų nuomone, tai buvo užuomina į Rusiją.