1 nuotr.Spalio 15 d. Briuselyje įvyko 31-asis Ramšteino susitikimas, kuriam pirmininkavo Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
Jame dalyvavo 50 šalių gynybos ministrai, taip pat Pentagono vadovas Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) ir NATO generalinis sekretorius Markas Riūtė (Mark Rutte).
Po šio susitikimo „Politico" pranešė, kad NATO daro spaudimą šalims, kurios dar neprisijungė prie amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai iniciatyvos. Danija, Norvegija, Švedija, Kanada, Vokietija ir Nyderlandai pažadėjo skirti 2 mlrd. JAV dolerių keturiais atskirais PURL paketais.
Pasak trijų anoniminių NATO diplomatų, spalio 15 d. Estija, Latvija, Lietuva, Slovėnija ir Suomija buvo pasirengusios suderinti penktąjį paketą.
Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas (Pal Jonson) patikslino, kad iš 32 NATO narių tik 20 pažadėjo prisijungti prie PURL. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanno Pevkur) pareiškė, jog sąžiningas naštos pasidalijimas yra tai, ko visi laukia. Aukštas šios iniciatyvos palaikymas tas šalis, kurios neprisidėjo, pavyzdžiui, JK ir Prancūziją, stumia į vis sunkesnę padėtį.
Kita vertus, spaudimas jau duoda rezultatų. Ispanija, kuri supykdė sąjungininkus birželį atsisakydama paremti NATO išlaidų didinimą, dabar prabilo apie galimybę prisijungti prie PURL.
Edas Arnoldas (Ed Arnold), Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto ekspertų grupės vyresnysis bendradarbis, mano, kad kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, problema gali būti biudžetinė, atsižvelgiant į didelę karinę pagalbą Ukrainai.
Tačiau Prancūzijai, pasak jo, turint omenyje istorinį šalies nenorą leisti pinigus JAV įrangai, tai tikriausiai yra politinis klausimas.
