Kinija žada intensyvinti ryšius su Taivanu

„Kuomintang“(KMT) partijos vadovė Cheng Li-wun yra pirmoji partijos lyderė, per pastarąjį dešimtmetį apsilankiusi Kinijoje, nors Taivane ji sulaukė kritikos už per didelį palankumą Pekinui.

Kinija nutraukė aukšto lygio ryšius su Taivanu po 2016 m. prezidento rinkimų, kuriuose laimėjo Demokratinės pažangos partija. Valdžioje tebesanti politinė jėga atmeta Pekino pareiškimus esą savivaldi sala yra Kinijos teritorijos dalis.

Pekinas paskelbė 10-ties priemonių sąrašą, skirtą „skatinti taikią santykių abipus sąsiaurio plėtrą ir gerinti tautiečių gerovę“, likus kelioms valandoms iki Ch. Li-wun planuoto grįžimo į Taipėjų sekmadienio popietę pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ .

Tarp Pekino Taivano reikalų biuro (TAO) patvirtintų politikos priemonių yra pastangos „skatinti atnaujinti bandomąją individualių kelionių programą“ į pagrindinę Taivano salą Šanchajaus ir Fudziano provincijos gyventojams, pranešė „Xinhua“.

Kad dar labiau padidintų keliavimo apimtis, TAO teigimu, valdžios institucijos sieks „atnaujinti“ tiesioginius skrydžius tarp Taivano ir įvairių miestų, įskaitant Urumči, Sianą, Harbiną, Kunmingą ir Landžou.

Kinija taip pat leis importuoti Taivano dramas, dokumentinius ir animacinius filmus, nors jie turi būti „teisingai orientuoti, pamokomi ir aukštos kokybės“, pranešė „Xinhua“.

KMT pirmininkės pavaduotojas Chang Jung-kung spaudos pranešime teigė, kad šios priemonės yra „labai sveikintinos“.

„Jos ypač atitinka įvairių Taivano sektorių lūkesčius ir yra reikšmingas postūmis taikiems santykiams abiejose sąsiaurio pusėse“, – sakė Ch. Jung-kungas.

Jo pranešimas paskelbtas praėjus dviem dienoms po atidžiai stebėto Ch. Li-wun susitikimo su prezidentu Xi Jinpingu Kinijos sostinėje.

Xi susitikime Cheng sakė, kad „bendroji tendencija, kai abiejų sąsiaurio pusių tautiečiai artėja vieni prie kitų, buriasi ir vienijasi, nesikeis“.

Cheng vėliau spaudos konferencijoje pakartojo šį požiūrį ir paragino jaunesnes kartas „vengti karo priešinantis Taivano nepriklausomybei“.

Pastaraisiais metais Pekinas didino spaudimą Taivanui – Kinija beveik kasdien dislokuodavo naikintuvus ir karo laivus, taip pat reguliariai rengdavo didelio masto karines pratybas.