Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris susitikime su Belgijos ministru pirmininku Bartu De Weveriu penktadienį aptars galimybę panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainai padėti. Belgija šiam žingsniui ilgai priešinasi.
K. Starmeris penktadienio popietę priims B. De Weverį deryboms, kurių metu taip pat bus aptariami migracijos ir ekonomikos augimo klausimai.
Didžioji Britanija pareiškė esanti pasirengusi kartu su ES imtis veiksmų, kad būtų leista naudoti įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus, kurių didžioji dalis yra laikoma Belgijoje, finansinei paramai Ukrainai.
Belgija šiam žingsniui ilgai priešinasi, motyvuodama teisinėmis ir finansinėmis rizikomis bei ragindama kitas bloko šalis dalį šių rizikų prisiimti pačias.
Prieš penktadienio susitikimą paklaustas, kokią žinią Jungtinės Karalystės premjeras nori perduoti Europos šalims, kurios gali prisibijoti panaudoti įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus, jo atstovas spaudai kalbėjo apie toliau tęsimas bendras pastangas.
„Mes tęsiame darbą su savo Europos partneriais, kad panaudotume mūsų jurisdikcijoje įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus“, – sakė jis.
Ministrų pirmininkų susitikimas Londone vyks tęsiantis įtemptoms deryboms dėl JAV plano karui Ukrainoje užbaigti. Aptarti šio klausimo Europos lyderiai, įskaitant K. Starmerį, pirmadienį susitiks Berlyne.
Pranešama, kad susitikime taip pat tikimasi sulaukti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Santykiuose tarp Europos ir JAV tvyro papildoma įtampa pasirodžius prezidento Donaldo Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijai, kurioje Europos lyderiai peikiami dėl, be kita ko, „nerealistiškų lūkesčių“ karo Ukrainoje atžvilgiu.
D. Trumpas šią savaitę pažėrė ir papildomos kritikos Ukrainos sąjungininkams Europoje, išvadinęs juos „silpnais“ „pūvančių šalių“ lyderiais, kurie „nesugeba nieko pasiekti“ nieko, nes „karas tęsiasi ir tęsiasi“.
JAV prezidentas trečiadienį kalbėjosi su K. Starmeriu, E. Macronu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, o ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad jų šeimininkas „pavargęs nuo susitikimų pačių susitikimų labui“ ir „nori veiksmų“.
Europos lyderiai teigė, kad vyksta intensyvus darbas siekiant taikos susitarimo, o šalių atstovai savaitgalį susitiks Paryžiuje tolesnėms deryboms.
Ukrainos prezidento teigimu, JAV tarpininkaujamose taikos derybose derybininkai mėgina spręsti teritorijų nuosavybės klausimą, įskaitant Ukrainos rytinės Donecko srities ir Rusijos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės ateitį.
Diskusijų detales V. Zelenksis atskleidė prieš išvykdamas į skubias derybas, kurioms pirmininkavo K. Starmeris, su maždaug 30 Kyjivo pastangas užtikrinti sąžiningas taikos susitarimo sąlygas remiančių šalių lyderiais ir atstovais.
Vašingtone Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas tęsia diskusijas su abiem pusėmis, tačiau „vis dar lieka neaišku, ar manome, kad galima pasiekti realią taiką“.