Ar JAV sankcijos rusų naftos milžinėms gali būti veiksmingos?

Nors Donaldas Trumpas jų svarbą vadina „milžiniška“, ekspertai neturi vieningos nuomonės, ar šios sankcijos privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis, tačiau sutaria, kad jų veiksmingumas priklausys nuo to, kiek griežtai JAV jas taikys, rašo „The Guardian“.

„Bloomberg“ duomenimis, sankcijų taikinyje atsidūrusios „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra dvi didžiausios naftos bendrovės Rusijoje, kurių pardavimai užsienyje sudaro beveik pusę Rusijos žaliavinės naftos eksporto, o mokesčiai iš energetikos pramonės, pasak „The Guardian“, sudaro apie ketvirtadalį Rusijos biudžeto.

Amerikos paskelbtos sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis.

Priemonių paketas taip pat apima sankcijas dešimtims jų dukterinių įmonių.

Britų dienraštis atkreipia dėmesį, kad JAV taip pat grasina taikyti antrines sankcijas užsienio finansų įstaigoms, kurios su jomis bendradarbiauja: tai galėtų būti bankai, palengvinantys Rusijos naftos pardavimą Kinijoje, Indijoje ir Turkijoje.

Ar šios sankcijos bus veiksmingos?

Pasak D. Trumpo pirmosios kadencijos metu Iždo departamente dirbusio Marshall Billingslea, būtent grasinimas imtis veiksmų prieš bankus, bendradarbiaujančius su abiem bendrovėmis, laikytinas viena iš svarbiausių trečiadienį paskelbtų ekonominio spaudimo priemonių. Jo teigimu, tai apsunkintų Rusijos žaliavinę naftą importuojančių bendrovių veiklą.

„Net jei Indijos, Kinijos ir Turkijos naftos perdirbėjai norėtų toliau pirkti, jų bankai gali pasakyti „ne“, – pažymi jis.

Užsienio reikalų tarybos (CFR) narys Thomas Grahamas galimą sankcijų poveikį vertino skeptiškiau, atkreipdamas dėmesį į Rusijos ilgametę patirtį jas apeidinėjant.

„Jei Baltieji rūmai mano, kad tai lems radikalius pokyčius Kremliaus elgesyje ar Putino politikoje, jie apgaudinėja save... Kremlius labai gerai sugeba apeiti tokias sankcijas“, – sakė jis. 

Kiti ekspertai, pasak „The Guardian“, spėja, kad dėl JAV sankcijų gali smarkiai sumažėti Rusijos naftos eksportas į pagrindine jos pirkėja pastaruoju metu buvusią Indiją, 

Energetikos analitikas Thomas O'Donnellas atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas spaudžia Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi nutraukti importą, o naujosios priemonės, pasak jo, gali šį procesą paspartinti, nes Indijos naftos perdirbimo gamykloms bus suteikta galimybė nutraukti sutartis, kurios buvo sudarytos keleriems metams į priekį.

„Galiausiai, naujųjų priemonių poveikis priklausys nuo to, kaip aktyviai JAV įgyvendins savo grasinimus finansinėms institucijoms, kurios bendradarbiauja su (šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis)“, – ekspertų įžvalgas apibendrina britų dienraštis, pridurdamas, kad drastiškai pakilus naftos kainoms sankcijų poveikį gali pradėti riboti D. Trumpo rinkėjams duotas pažadas nedidinti pragyvenimo išlaidų Amerikoje.

Kodėl sankcijos įvestos būtent dabar?

Britų dienraštis pažymi, kad nauji ekonominiai apribojimai „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms yra pirmosios sankcijos, kurias JAV įvedė Rusijai nuo D. Trumpo grįžimo į prezidento postą sausio mėnesį.

Šią savaitę JAV prezidentas, kurio vieša laikysena karo Ukrainoje atžvilgiu daug kartų keitėsi, staiga atšaukė planus dalyvauti planuotame antrajame susitikime su Vladimiru Putinu Budapešte, nes, pasak žiniasklaidos pranešimų, jo administracija buvo nusivylusi Rusijos pusės nustatytomis susitikimo sąlygomis. 

„Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su Vladimiru, mūsų pokalbiai vyksta gerai, bet jie niekur neveda“, – savo nusivylimo neslėpė JAV prezidentas.

„Atsižvelgdamas į prezidento Putino nenorą nutraukti šį beprasmį karą, Iždo departamentas įveda sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios finansuoja Kremliaus karo mašiną“, – teigiama JAV Iždo departamento sekretoriaus Scotto Bessento pareiškime.

„Prezidentas Putinas nesėdo prie derybų stalo sąžiningai ir atvirai, kaip mes tikėjomės“, – sakė S. Bessentas.

„The Guardian“ nurodo, kad D. Trumpą žengti šį žingsnį, kuriam ilgai priešinosi nepaisydamas Kongreso spaudimo, privertė būtent Kremliaus nenoras keisti savo poziciją dėl karo Ukrainoje, o kartu ir nuoseklios europiečių pastangos įkalbėti JAV prezidento administraciją imtis panašių sankcijų.