1 nuotr.Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas, kalbėdamas apie galimas taikos derybas, ir toliau atmeta Rusijos reikalavimus Ukrainai atsisakyti savo teritorijų.
Jei Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijos, „tai reikštų, kad laimi stipresniojo teisė“, sakė jis vokiečių televizijai ZDF.
„Jei Europoje vyraus neteisybė, o ne tarptautinė teisė, tuomet niekas Europos nebesijaus saugus“, – pridūrė O. Makejevas.
Anot jo, viso derybos turi baigtis tuo, kad Rusija, o ne Ukraina būtų priversta daryti nuolaidas. Rusija pradėjo šį karą, ir „būtent Rusija turi už tai atsakyti“, akcentavo ambasadorius.
Maskva iki šiol reikalauja, kad Kijevas visiškai atsisakytų keturių Rusijos iš dalies okupuotų Rytų Ukrainos sričių bei aneksuoto Krymo pusiasalio.
Kijevas, anot Maskvos, taip pat turėtų atsisakyti siekio prisijungti prie NATO. Ukraina jau ne kartą atmetė šiuos reikalavimus kaip nepriimtinus.
Rusija nėra suinteresuota taika, tęsė O. Makejevas.
„Šią naktį Ukraina vėl buvo atakuota dronais“, smogta Kyjivo Bučos priemiesčiui, sakė jis. Ir pačioje sostinėje gaudė oro pavojaus sirenos.
Komentuodamas planuojamą dvišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą, ambasadorius pabrėžė, kad „nebus kalbama be Ukrainos apie Ukrainą“.
D. Trumpas esą „iš karto“ informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie praėjusių dienų pokalbius tarp JAV ir Rusijos.
V. Zelenskis derino pozicijas su aukštais Europos politikais, įskaitant Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Europa būsimose derybose turi sėdėti prie stalo, reikalavo O. Makejevas.
V. Zelenskis ne kartą teigė esąs pasirengęs su V. Putinu tiesiogiai kalbėtis apie karo pabaigą. Tačiau V. Putinas ketvirtadienį vėl tai atmetė, nes esą dar neįvykdytos „tam tikros sąlygos“.
Anot D. Trumpo, Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas nėra sąlyga dvišaliam jo susitikimui su V. Putinu.
Ambasadorius reikalavo tolesnių JAV ir ES sankcijų Rusijai, pavyzdžiui, Rusijos turto konfiskavimo.
„Tai 300 mlrd. eurų visame pasaulyje“, – sakė jis.
Šias lėšas esą būtų galima panaudoti tam, kad Ukraina gautų daugiau ginklų.
