Ukraina: po naujų atakų, kalbos apie paliaubas

Prabilo apie diplomatiją

„Vienašališkos paliaubos danguje yra įmanomos, ir būtent tai gali atverti kelią tikrai diplomatijai. Amerika ir Europa turi imtis veiksmų, kad priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną liautis", - rašė V. Zelenskis.

Jis nepaaiškino, ką turėjo omenyje kalbėdamas apie „vienašališkas paliaubas". V.Zelenskis nurodė, kad Ukrainai smogė daugiau nei 50 raketų ir apie 500 atakos dronų. Pasak prezidento, penki žmonės žuvo ir 10 buvo sužeisti. Nukentėjo Lvovo, Ivano-Frankovsko, Zaporožės, Černihovo, Sumų, Charkovo, Chersono, Odesos, Kirovohrado sritys, patikslino jis.

„RBC-Ukraine" rašo, kad dronai buvo užfiksuoti beveik visuose Ukrainos regionuose, o stipriausio smūgio sulaukė Lvovas. Laikraštis teigia, kad visoje šalyje yra problemų su elektra.

Lvovo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozytskis pranešė apie keturis žuvusiuosius.

Regiono prokuratūra spalio 5-osios naktį įvykusį apšaudymą pavadino masiškiausiu bendru smūgiu Lvovo sričiai nuo karo veiksmų pradžios. Departamentas paskelbė apie smūgius pramonės ir energetikos objektams.

„Buvo apgadintos gamybos ir sandėliavimo patalpos, garažai, techninio aptarnavimo stotis, energetikos infrastruktūros objektai. Gaisras kilo ir vienoje iš regiono dujų saugyklų", - sakoma Lvovo srities prokuratūros pranešime.

Kijevo kontroliuojamoje Zaporožės dalyje per apšaudymą buvo apgadinti dujotiekiai. Černihove vienoje iš įmonių kilo gaisras bei buvo apgadintas energetikos objektas, apie tai informavo regiono vadovas Viačeslavas Čausas.

Rusijos gynybos ministerija ir Kremlius ne kartą pabrėžė, kad smūgiai vykdomi tik Ukrainos kariniams ir energetikos objektams bei su jais susijusiai infrastruktūrai.

Rugsėjo viduryje JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) išreiškė nuomonę, kad dabar ne laikas siūlyti Rusijos lyderiui V.Putinui paliaubas. „Bet tinkamu momentu, jei turėsiu tai padaryti, padarysiu griežtai", - tikino D.Trampas.

Spalio pradžioje Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskvos ir Kijevo derybose padaryta pauzė. Pasak jo, Ukraina neskuba jų tęsti, nereaguoja į pateiktus projektus ir siūlymą sudaryti darbo grupes kariniams, politiniams ir humanitariniams klausimais spręsti.

Dėl nepakankamos pažangos paliaubų Ukrainoje klausimu V.Putinas apkaltino Europą.

„Atsakomybė už tai, kad nepavyko nutraukti kovų, tenka ne daugumai, o mažumai, pirmiausia Europai, kuri nuolat eskaluoja konfliktą - ir, mano nuomone, šiandien neturi kito tikslo", - spalio pradžioje pareiškė Rusijos prezidentas.

Įvardijo kliūtis kelyje į taiką

Galimybė išspręsti Rusijos ir Ukrainos konfliktą gali atsirasti po kelių mėnesių. Šiuo metu pagrindinė problema yra Donecko regiono kontrolė, interviu „TRT Haber" teigė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Hakan Fidan).

Ministras priminė, kad Ukraina atsisako išvesti karius iš šio regiono, kaip to reikalauja Rusija, įspėdama Kijevą, jog jis gali prarasti dar daugiau teritorijų.

„Abi pusės turi savų argumentų. Žinoma, šiuos argumentus reikia lyginti. Visgi yra keletas alternatyvių variantų, kuriuos kartoju sau, kalbėdamas tiek su Europos, tiek su Amerikos veikėjais. Šie sprendimai galėtų suartinti abi puses, tačiau jie yra pernelyg detalūs, nelabai šiuo metu tinkantys ir gali erzinti", - patikslino H.Fidanas.

Rugsėjo pabaigoje Rusijos Gynybos ministerija paskelbė žemėlapį, kuriame parodyta, kurias teritorijas kontroliuoja rusų kariuomenė. Nuo metų pradžios ji užėmė 4714 kv. km teritorijos, įskaitant daugiau nei 3308 kvadratinius kilometrus Donecke.

Rugpjūčio pabaigoje Turkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pareiškė, kad Maskva sutiktų sustoti ties dabartine fronto linija Chersono ir Zaporožės srityse, jei gautų Ukrainos kontroliuojamą Donbaso dalį (apie 30 proc. regiono teritorijos).

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina negali atiduoti Rusijai Donbaso, nes tai yra labai galinga gynybos linijos dalis. „Mes tokių dovanų nedarysime", - pabrėžė jis.

Amerikos lyderis D.Trampas mano, kad V.Zelenskis ir Europa turi pripažinti, jog konflikto užbaigimui Kijevui teks atiduoti dalį teritorijos, rugpjūčio pabaigoje rašė žurnalas „The Atlantic".

JAV viceprezidentas Džeimsas D.Vensas (J.D.Vance) interviu televizijai „Fox News" sakė, kad Rusija nori tam tikrų sričių, kurių didžiąją dalį jau kontroliuoja, o Ukraina nori saugumo garantijų.

2024 m. vasarą Rusijos prezidentas V.Putinas Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių pavadino viena iš taikos derybų su Ukraina sąlygų.

Rugpjūtį jis paaiškino, kad šios sąlygos nepasikeitė. Apsikeitimas teritorijomis tarp Maskvos ir Kijevo yra neįmanomas, tai pabrėžė Kremlius.