1 nuotr.JAV teisėjas antradienį nurodė sustabdyti prezidento Donaldo Trumpo didžiulės Baltųjų rūmų pokylių salės statybas, dėl kurių buvo visiškai nugriautas istorinis Rytų sparnas.
D. Trumpas yra Baltųjų rūmų „valdytojas“, tačiau „vis dėlto jis nėra savininkas!“ – rašė teisėjas Richardas Leonas, sakydamas, kad projektui įgyvendinti reikės Kongreso pritarimo.
R. Leonas priėmė sprendimą, atsakydamas į teisinį skundą, kurį pateikė Jungtinių Valstijų Nacionalinis istorijos išsaugojimo fondas (National Trust for Historic Preservation) – ne pelno organizacija, siekianti apsaugoti istorinius pastatus.
D. Trumpas – milijardierius, nekilnojamojo turto vystytojas – neslepia savo entuziazmo dėl pokylių salės projekto.
„Jis labai klysta“, – antradienį Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas apie teismo sprendimą.
Jis tvirtino, kad Kongresui nereikia dalyvauti šiame projekte, ypač dėl to, kad jį apmokės rėmėjai, o ne mokesčių mokėtojai.
Pabrėždama didelę projekto svarbą, prezidento administracija pateikė apeliaciją praėjus vos kelioms valandoms po sprendimo paskelbimo.
Pernai D. Trumpas daugelį apstulbino staiga buldozeriu nušlavęs visą Baltųjų rūmų sparną, teigdamas, kad seniai reikėjo naujo didelio masto renginių centro šiame komplekse.
Nuo to laiko 79 metų respublikonas retai praleidžia progą aptarti šį projektą, dažnai, įpusėjęs kalbą kitomis temomis, nukrypsta ir ima pasakoti apie būsimo objekto architektūrines detales.
Antradienį D. Trumpas socialinėje žiniasklaidoje užsipuolė Nacionalinį fondą, pavadindamas organizaciją „radikalių kairiųjų pamišėlių grupe“.
Pasak jo, pokylių salė būtų „puikiausias tokio pobūdžio pastatas bet kur pasaulyje“.
Pokylių salė būtų didžiausias D. Trumpo pėdsakas JAV sostinėje nuo jo sugrįžimo į valdžią 2025 m. sausio mėnesį.
Prezidentas išpuošė garsųjį Ovalųjį kabinetą auksiniais dekoro elementais, išklojo grindinį Rožių sode, o prie Kenedžio menų centro pavadinimo pridėjo savo pavardę.
D. Trumpas teigia, kad pokylių salės statybos išlaidas – iš pradžių tai buvo 200 mln. dolerių, o dabar skaičiuojama, kad jos sieks 400 mln. dolerių – padengs privatūs donorai, įskaitant jo turtingus rėmėjus ir daugybę korporacijų.
R. Leono griežtai skambančioje nuomonėje sakoma, kad sprendimą dėl projekto priima Kongresas, kuris taip pat turėtų nuspręsti, kaip jis galėtų būti finansuojamas.
„Pokylių salės statybų projektas turi būti sustabdytas, kol Kongresas nesuteiks leidimo jam užbaigti, – rašė R. Leonas, siūlydamas sprendimo įsigaliojimą atidėti dviem savaitėms, kad D. Trumpas galėtų pateikti apeliaciją. – Joks įstatymas nė iš tolo nesuteikia prezidentui tokių įgaliojimų, kuriuos jis teigia turįs.“
„Prezidentas gali bet kada kreiptis į Kongresą, kad gautų aiškius įgaliojimus statyti pokylių salę ir tai daryti privačiomis lėšomis. Iš tiesų, Kongresas netgi gali nuspręsti skirti lėšų pokylių salei, – rašė R. Leonas. – Bet kuriuo atveju Kongresas išlaikytų savo įgaliojimus valdyti valstybės turtą ir prižiūrėti Vyriausybės išlaidas.“
