1 nuotr.Paliaubos arba tvarios taikos tarp Rusijos ir Ukrainos užtikrinimas galėtų paskatinti energetinių išteklių kainų mažėjimą bei investicijų ir eksporto augimą. Tai lemtų „teigiamą ciklą" bei „Europos renesansą", rašo „Financial Times" (FT), cituodamas UBS ekonomistą Reinhardą Kluzę (Reinhard Cluse) ir „ABN AMRO Investment Solutions" investicijų direktorių Kristofą Bušą (Christoph Busch).
Prognozės galiotų, jeigu Rusijos ir Ukrainos konfliktas nesibaigtų nepalankiomis Kijevui sąlygomis, taip pat su mokesčių lengvatų ir augančių vartojimo išlaidų sąlyga.
FT apklausė 88 ekonomistus. Dauguma jų susiejo Europos šalių ekonomikos atsigavimą 2026 m. su Vokietijos planais skirti 1 trln. eurų infrastruktūrai ir gynybai.
Tačiau nuomonės išsiskyrė: kai kurie abejoja, kad šios priemonės įveiks struktūrines problemas ir geopolitinį netikrumą.
„Ekonomikos augimas mažiau priklausys nuo piniginės politikos ir daugiau - nuo biudžeto vykdymo, pasitikėjimo bei pažangos įgyvendinant struktūrines reformas", - tikino „Pictet Asset Management" ekonomistė Sabrina Hanič (Sabrina Khanniche).
Pasak ekspertų, euro zonos BVP augimas 2026 m. sulėtės iki 1,2 proc. (minus 0,2 procentinio punkto lyginant su ankstesniais lūkesčiais), o 2027 m. paspartės iki 1,4 proc.
Ankstesnės prognozės 2025-iems metams (0,9 proc.) pasirodė ne visai tikslios - ekonomika augo 1,4 proc., o nuogąstavimai dėl lėto ECB palūkanų normų mažinimo nepasiteisino.
„Esame maloniai nustebinti augimo tvarumo", - džiaugėsi Pija Fromlet (Pia Fromlet) iš SEB banko.
Optimistai, tokie kaip Janas fon Gerichas (Jan von Gerich) iš „Nordea" ir Rėjus Heiskanenas (Reyo Heiskanen) iš „OP Pojola", tiki Šiaurės Europos sugrįžimu ir augančiu asmeniniu vartojimu.
Skeptikai, įskaitant Henrį Kuką (Henry Cook) iš „MUFG Bank" ir Feliksą Fizerą (Felix Fitzer) iš „Aberdeen", perspėja, kad didžioji dalis pinigų teks ne investicijoms, o socialinėms išmokoms bei neišspręs nuo 2022 m. besitęsiančios Vokietijos recesijos problemos.
Vokietijos ekonominė padėtis yra sudėtinga, nuo 2019 m. nefiksuojamas joks augimas, todėl būtina imtis priemonių jai pagerinti, interviu „Bild" atviravo ekonomikos ministrė Katerina Reihė (Katerina Reiche).
Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas (Friedrich Merz) žadėjo imtis priemonių ekonominei padėčiai pagerinti.
„Ekonominis augimas Vokietijoje vidutiniu laikotarpiu turėtų vėl išaugti iki mažiausiai 2 proc. per metus", - prognozavo jis.
O štai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar 2023 m. pareiškė, kad dėl permokų už energetinius išteklius europinė ekonomika tapo „nuline", o Europos pramonė smunka rekordiniu tempu.
