Steinmeieris ragina centro partijas vienytis kovojant su dešiniuoju ekstremizmu

„Neracionalu kiekvieną nepopuliarią nuomonę vadinti dešiniuoju ekstremizmu“, – sakė F. W. Steinmeieris renginyje, skirtame lapkričio 9-ajai, savo oficialiojoje rezidencijoje Belviu rūmuose Berlyne.

Vokietijos prezidentas surengė ceremoniją, skirtą paminėti svarbiausius lapkričio 9 d. įvykius Vokietijos istorijoje – respublikos paskelbimą 1918 m., nacių pogromus prieš žydus 1938 m. ir Berlyno sienos griuvimą 1989 m.

Jis įspėjo, kad tokia retorika silpnina „ugnies sieną“, kurią sukūrė demokratinės partijos, norėdamos atsiriboti nuo imigrantams priešiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Taip pat jis sakė, kad jautrios temos, tokios kaip migracija ir saugumas, turi likti atviros diskusijoms, iš karto nesukeldamos kaltinimų rasizmu.

Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad pagrindinė atsakomybė atsiriboti nuo kraštutinių dešiniųjų tenka centro politinėms jėgoms.

Vokietijos demokratijos apsauga

Remiantis renginio pranešimu, buvo iš anksto numatyta, kad F. W. Steinmeierio kalba bus skiriama Vokietijos demokratijos apsaugai.

Prezidento kanceliarija teigė, kad lapkričio 9 d. „atspindi tiek demokratijos ir laisvės aušrą, tiek tironijos ir antisemitizmo siaubą“.

Nors F. W. Steinmeieris tiesiogiai nepaminėjo kraštutinės dešinės AfD partijos, jis keletą kartų aiškiai užsiminė apie ją. Galimą partijos uždraudimą jis įvardijo kaip „paskutinę priemonę“ demokratijai apginti. 

„Kraštutinės dešinės grupės dabar į viską reaguoja šauksmu: „Tai nedemokratiška!“ – pabrėžė Vokietijos prezidentas. – „Tegaliu pasakyti, kad viskas jūsų rankose. Bet kuri partija, veikianti prieš konstituciją, turi nusiteikti, kad jos veikla bus uždrausta.“

F. W. Steinmeieris paragino centro partijas pateikti įtikinamą demokratinę alternatyvą: „Mūsų istorija moko, kad bandymai sutramdyti antidemokratus, suteikiant jiems valdžią, yra nesėkmingi.“

Lapkričio 9 d. vieta kolektyvinėje Vokietijos atmintyje ypatinga. 

1918 m. atsistatydinęs imperatorius Vilhelmas II atvėrė kelią respublikos paskelbimui; 1938 m. nacių režimas pradėjo visoje šalyje vykdyti išpuolius, nuo kurių prasidėjo sistemingas žydų žudymą ir staigiai išaugo jų persekiojimas; o 1989 m. Berlyno sienos griuvimas reiškė Vokietijos padalijimo pabaigą ir suvienijimo pradžią.

Puolamos demokratija ir laisvė 

Prezidentas pateikė niūrų dabartinės politinės padėties Vokietijoje paveikslą.

„Nuo mūsų šalies susivienijimo demokratija ir laisvė dar niekada nebuvo taip smarkiai puolamos“, – sakė Vokietijos prezidentas, pabrėždamas išorines grėsmes, kylančias dėl Rusijos karo su Ukraina, taip pat vidines grėsmes dėl dešiniųjų ekstremistų jėgų, kurios sulaukia vis didesnio gyventojų palaikymo.

F. W. Steinmeieris taip pat įspėjo dėl populistinių kalbų ir melagingų pažadų.

„Dešiniųjų ekstremistai vilioja žmones saldžiu pykčio nuodu, kur „esantys viršuje“ paverčiami tariamais priešais. Jie vilioja juos autoritarinės tvarkos ir konfliktų pabaigos iliuzija“, – sakė F. W. Steinmeieris.

Jis taip pat pasmerkė staigų antisemitizmo padidėjimą po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį. 

„Mes, kaip niekas kitas – 1938 m. nusikaltėlių ar liudininkų palikuonys – privalome palaikyti savo kaimynus žydus“, – pabrėžė Vokietijos prezidentas.

F. W. Steinmeieris paragino griežčiau prižiūrėti socialinę žiniasklaidą, įspėdamas, kad „mūsų demokratijos ateitis bus nuspręsta internete“. Pasak jo, demokratinių taisyklių taikymo internete užtikrinimas yra svarbiausias veiksnys siekiant išsaugoti pačią demokratiją.

Ragindamas piliečius ginti demokratines vertybes, jis kalbėjo:

„Įsitraukite! Daugelis jau tai daro – vietos politikoje, sporto klubuose ir bendruomenių grupėse. Jiems sakau ačiū, nes jūs mums suteikiate viltį.“

„Mes esame skirtingi – iš rytų ir vakarų, imigrantai ir vietiniai, – bet gyvename kartu. Atsižvelgiant į mūsų istoriją, vokiečių patriotizmas turi likti kuklus. Tačiau nepaisant visų grėsmių, turime veikti. Galime veikti. Mūsų demokratija nėra pasmerkta pasiduoti. Demokratija gali apsiginti pati“, - raginimu vienytis ir tyliai didžiuotis kalbą užbaigė Vokietijos prezidentas F. W. Steinmeieris.