Prasideda naujas prekybos karas

Pasak naujienų agentūros „Associated Press", abi pusės apkaltino viena kitą anksčiau sudarytų susitarimų dėl prekybos muitų pažeidimais, o D.Trampas išsakė prielaidą, kad atšauks susitikimą su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu (Xi Jinpingu).

Importo muitų didinimas tapo vienu iš pagrindinių D.Trampo prekybos politikos elementų. Prezidentas tvirtino, kad prekybos partneriai daugelį metų „vogė" iš JAV ir atėjo laikas išsilaisvinti.

Pavasarį Vašingtonas ir Pekinas vienas kitam grasino padidinti muitus iki 125 proc., tačiau galiausiai buvo sutarta, kad JAV iš Kinijos importuojamas prekes apmokestins papildomais 30 proc., o Kinija įves papildomą 10 proc. muitą amerikietiškoms prekėms.

Susitarimui pavojus kilo praėjusią savaitę, kai D.Trampas platformoje „Truth Social" parašė, kad Kinija išsiuntė „nedraugiškus laiškus" JAV ir kitoms šalims, informuodama apie naujus apribojimus.

Jis pareiškė, kad nuo lapkričio 1 d. visgi įves papildomą 100 proc. tarifą kiniškoms prekėms. Spalio pabaigoje numatytą susitikimą su Si Dzinpingu Pietų Korėjoje D.Trampas pavadino „beprasmiu", tačiau vėliau neatmetė galimybės, kad jis visgi įvyks.

D.Trampo nepasitenkinimą sukėlė naujos Pekino taisyklės, ypač dėl įmonių, planuojančių prekiauti retųjų žemių elementais, registravimo šalyje. Taisyklėse numatytas draudimas eksportuoti kariniam naudojimui skirtus metalus į Europą bei JAV, taip pat perduoti technologijas, kurios leistų vykdyti jų kasybą ir perdirbimą kitose šalyse.

Į šį sprendimą neigiamai sureagavo ir ES, pažymėdama, kad jau anksčiau tekdavo laukti licencijų registracijos.

Kinijai tenka 70 proc. retųjų žemės metalų gavybos ir 90 proc. jų perdirbimo. Medžiagos naudojamos kuriant magnetus elektronikai ir elektromobiliams, metalurgijoje ir energetikos pramonėje, įskaitant naftos perdirbimą.

D.Trampas anksčiau bandė mažinti JAV priklausomybę nuo Kinijos šioje sferoje. Tam jis sudarė susitarimą su Ukraina, kas tapo kliūtimi derantis su Rusija.

Baltieji rūmai analogiško bendradarbiavimo galimybes aptarė su Kongo Demokratine Respublika ir Argentina.

Reaguodama į D.Trampo grasinimus, Kinija pareiškė, kad nebijo naujo prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis ir yra pasirengusi imtis atsakomųjų priemonių, jei D.Trampas įves naujus muitus.

Kinijos prekybos ministerija pažymėjo, kad JAV taiko dvejopus standartus, nes anksčiau į neeksportuotinų prekių sąrašą įtraukė mažiausiai 3000 prekių, įskaitant procesorius ir puslaidininkių įrangą. Kinijos valdžios institucijų teigimu, analogiškas jų sąrašas neviršija 900 pozicijų.

„New York Times" kalbinti ekspertai teigė, kad situaciją gali lemti esminiai D.Trampo ir S.Dzinpingo požiūrių skirtumai.

Pirmasis tarptautinius santykius mato kaip sudėtingą procesą, apimantį prekybą kaip elementą, o antrasis yra pasirengę atskirai aptarti prekybą ir kitus klausimus.

Pekinas taip pat gali vertinti D.Trampo poziciją kaip silpną dėl vyriausybės veiklos sustabdymo ir Kinijos atsisakymo pirkti amerikietišką soją, kas jau smogė Amerikos ūkininkams.

Visgi Pekinas atkreipė dėmesį į tai, kad D.Trampas neatsisakė ieškoti kompromisų ir susitikti su S.Dzinpingu.

Pasak ekspertų, Pekinas yra „pakilios būsenos" po rugsėjį įvykusio parado, kuriame dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong Un).

Šalies valdžia, paskelbdama naujas priemones dėl retųjų žemių metalų, buvo pasirengusi aštriai respublikonų reakcijai, įsitikinę specialistai.

JAV viceprezidentas Džeimsas D.Vensas (J.D.Vance) užsiminė, kad situacija paaiškės artimiausiomis savaitėmis.

Pats D.Trampas vėliau sekmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social" rašė, kad nė viena pusė nesiekia konflikto.

Visgi po viešų prezidento pareiškimų JAV fondų rinka prarado 450 mlrd. dolerių.