1 nuotr.Į jau mėnesį trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose šeštadienį įsitraukė Irano remiami hučių sukilėliai, pranešę apie du raketų paleidimus į Izraelį.
Į regioną atvyko apie 2,5 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, o Pakistano vyriausybė pranešė, kad regiono galios planuoja susitikti sekmadienį aptarti būdus karui užbaigti karo.
Karas kelia didelę grėsmę pasauliniam naftos ir gamtinių dujų tiekimui, jau sukėlė trąšų trūkumą ir sutrikdė oro susisiekimą. Irano kontrolė strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje sėja chaosą rinkose ir didina kainas.
JAV ir Izraelis toliau smūgiuoja Iranui, kuris keršydamas atakuoja Izraelį ir kaimynines Persijos įlankos arabų valstybes. Nuo karo pradžios vasario 28 d. jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
Pasak „The Associated Press“, hučių įsitraukimas į karą gali dar labiau pakenkti pasaulinei laivybai, jei jie vėl pradėtų atakuoti laivus Bab el Mandebo sąsiauryje prie Raudonosios jūros, per kurį paprastai vyksta apie 12 proc. pasaulio prekybos tranzito.
Padėtį gali šiek tiek pagerinti tai, kad Iranas, atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) prašymą, penktadienį sutiko leisti per sąsiaurį gabenti humanitarinę pagalbą ir žemės ūkio produktus.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki balandžio 6 d. pratęsė ultimatumą Iranui atidaryti sąsiaurį.
Šeštadienio naktį liudininkai Teherane pranešė apie smarkius smūgius. Izraelio kariuomenė anksčiau tądien teigė smogusi Irano karinio jūrų laivyno ginklų gamybos objektams ir per „keletą dienų“ baigsianti atakuoti svarbiausius Islamo Respublikos ginklų pramonės objektus. JAV pranešė per šią karinę operaciją smogusios daugiau nei 11 tūkst. taikinių Irane.
Iranas paleido dar vieną raketų salvę į Izraelį. Persijos įlankos šalių oro gynybos pajėgos sekmadienio rytą perėminėjo raketas ir dronus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankėsi Persijos įlankos šalyse, Kijevui siūlant pagalbą ginantis nuo dronų.
Susirūpinimas dėl hučių įsitraukimo
Hučių brigados generolas Yahya Saree sukilėlių palydovinės televizijos kanalui „Al-Masirah“ pareiškė, kad jie paleido raketas į „jautrius Izraelio karinius objektus“ pietuose.
Jei hučiai, kaip tai darė anksčiau, suintensyvins atakas prieš komercinę laivybą, dėl to dar labiau išaugs naftos kainos ir bus destabilizuotas „visas saugumas jūrose“, teigė Tarptautinės krizių grupės Jemeno analitikas Ahmedas Nagi.
„Poveikis neapsiribotų tik energetikos rinka“, – pabrėžė ekspertas.
Ties Arabijos pusiasalio pietine dalimi esantis Bab el Mandebo sąsiauris yra ypač svarbus į Sueco kanalą per Raudonąją jūrą plaukiantiems laivams. Saudo Arabija per jį kasdien siunčia milijonus barelių žalios naftos, Hormūzo sąsiauriui liekant faktiškai uždarytam Teherano.
Nuo 2023 m. lapkričio iki 2025 m. sausio hučių sukilėliai raketomis ir dronais atakavo daugiau nei 100 prekybinių laivų, du iš jų nuskandino. Grupė teigė veikusi solidarizuodamasi su palestiniečiais Gazos Ruože, vykstant Izraelio karui su grupuote „Hamas“.
Hučių įsikišimas apsunkintų šeštadienį techniniam aptarnavimui į Kroatiją atplaukusio lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ dislokavimą.
Jo siuntimas į Raudonąją jūrą galėtų išprovokuoti panašias atakas į tas, kurios buvo vykdytos prieš laivus „USS Dwight D. Eisenhower“ 2024 m. ir „USS Harry S. Truman“ 2025 m.
Hučiai kontroliuoja Jemeno sostinę Saną nuo 2014 m. Saudo Arabija 2015 m. Jemeno egzilio vyriausybės vardu pradėjo karą prieš hučius, dabar tarp jų galioja trapi paliaubų sutartis.
Diplomatinės pastangos ir karių skaičiaus didinimas
Pakistanas pranešė, kad Saudo Arabija, Turkija ir Egiptas į Islamabadą deryboms dėl karo pabaigos siųs aukščiausio rango diplomatus, kurie sekmadienį atvyks dviejų dienų vizitui.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas teigė su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu surengęs „išsamias diskusijas“ dėl karo veiksmų regione.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi telefonu savo kolegai Turkijoje sakė, kad Teheranas pastarojo meto diplomatines pastangas vertina skeptiškai.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad A. Araghchi apkaltino JAV „nepagrįstų reikalavimų“ kėlimu ir „vienas kitam prieštaraujančiais veiksmais“.
Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras vėliau kalbėjosi su A. Araghchi, kurį ragino „nutraukti visus išpuolius ir karo veiksmus“.
D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigė, kad Vašingtonas pateikė Iranui 15 punktų „veiksmų sąrašą“ dėl galimų paliaubų, kuriame pateikti siūlymai atidaryti Hormūzo sąsiaurį ir apriboti Irano branduolinę programą, kuri, kaip teigiama, yra pagrindinė nesutarimų su JAV ir Izraeliu priežastis.
Teheranas amerikiečių sąrašą atmetė ir pateikė penkių punktų atsakomąjį pasiūlymą, kuriame numatyta kompensacija Islamo Respublikai ir jos suvereniteto virš šio vandens vandens kelio pripažinimas.
Į regioną atvyko JAV laivai su maždaug 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų, apmokytų puolimui iš jūros. Jie papildė didžiausias amerikiečių pajėgas regione per daugiau nei du dešimtmečius. Į Artimuosius Rytus buvo nusiųsta mažiausiai 1 tūkst. desantininkų iš 82-osios oro desanto divizijos, apmokytų pulti priešo teritoriją ir užimti svarbiausias pozicijas ir aerodromus.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tvirtino, kad JAV „gali pasiekti visus savo tikslus be sausumos pajėgų“, tačiau laikraštis „The Washington Post“ teigė, kad sausumos operacijų planavimas, pasak Pentagono, yra pažengusiame etape.
Pasak neįvardyto Pentagono pareigūno, rengiami planai kelių savaičių trukmės sausumos operacijoms Irane, įskaitant galimus reidus į Chargo salą ir pakrantės objektus netoli Hormūzo sąsiaurio.
Sužeisti JAV kariai Saudo Arabijos bazėje
Praėjusią savaitę per Irano atakas prieš Saudo Arabijos princo Sultano oro bazę buvo sužeista daugiau nei dvidešimt JAV karių, teigė du su šia situacija susipažinę asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Iranas į šią bazę penktadienį paleido šešias balistines raketas ir 29 dronus, sužeisdamas mažiausiai 15 karių, iš kurių penkis – sunkiai. Šaltinių teigimu, apie 96 kilometrų nuo Saudo Arabijos sostinės Rijado įsikūrusi karinė bazė anksčiau šią savaitę buvo užpulta du kartus. Per vieną šių smūgių buvo sužeista 14 JAV karių.
Karo Artimuosiuose Rytuose metu sužeista daugiau nei 300 JAV karių. Pranešama apie mažiausiai 13 žuvusiųjų.
Augantys aukų skaičiai
Islamo Respublikos valdžios institucijos teigia, kad nuo karo pradžios šalyje žuvo daugiau nei 1,9 tūkst. žmonių. Izraelyje pranešama apie 19 žuvusiųjų.
Libane, kur Izraelis pradėjo invaziją pietuose prieš, jo teigimu, grupuotę „Hezbollah“, nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, praneša Libano pareigūnai.
Irake, kur į konfliktą įsitraukė Irano remiamos sukarintos grupuotės, žuvo 80 saugumo pajėgų narių.
Persijos įlankos valstybėse žuvo 20 žmonių. Okupuotame Vakarų Krante žuvo keturi žmonės.
