Kubos pakrančių apsauga nukovė 4 žmones Floridoje registruotame kateryje

Staiga atsiradus naujam įtampos šaltiniui tarp sunkumų patiriančios Kubos ir Vašingtono, vidaus reikalų ministerija Havanoje pareiškė, kad asmenys, sulaikyti po katerio apšaudymo, teigė, jog „ketino įsiskverbti terorizmo tikslais“.

Ministerija pranešė, kad laive buvo rasti šturmo šautuvų, pistoletų, Molotovo kokteilių ir kitokios karinės įrangos, o visi 10 laivo keleivių buvo JAV gyvenantys kubiečiai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas siekia savarankiškai išsiaiškinti šaudymo aplinkybes ir „reaguos atitinkamai“.

„Mes neketiname pagrįsti savo išvadų tuo, ką jie (Kuba) mums pasakė, ir esu labai, labai tikras, kad sužinosime visą istoriją apie tai, kas čia įvyko“, – žurnalistams sakė M. Rubio, lankydamasis Sent Kitso ir Nevio valstybėje Karibų jūroje.

„Kai surinksime daugiau informacijos, būsime pasirengę reaguoti atitinkamai“, – sakė jis.

Floridos, esančios vos už 160 km nuo Kubos už Floridos sąsiaurio, generalinis prokuroras nurodė ištirti šiuos nužudymus.

Kubos vidaus reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad pakrančių apsauga netikėtai aptiko „nelegalų“ JAV laivą, kurio registracijos numeris, pasak jos, buvo FL7726SH, vienos jūrmylės atstumu nuo Cayo Falcones salos prie Kubos šiaurinės pakrantės.

Kai pakrantės apsaugos laivas priartėjo, „iš nelegalaus greitaeigio katerio buvo paleisti šūviai“, sužeidžiant Kubos laivo vadą, sakė ministerija.

„Dėl susirėmimo, šio pranešimo metu, užsienio pusėje keturi agresoriai buvo nukauti, o šeši kiti sužeisti“, sakė ministerija, pridurdama, kad sužeistieji buvo evakuoti ir jiems buvo suteikta medicininė pagalba.

Antrajame pranešime ministerija paskelbė septynių greitaeigio katerio keleivių vardus. Ji teigė, kad dauguma iš 10 asmenų Kuboje buvo teisti už „nusikalstamą ir smurtinę veiklą“.

Ji pridūrė, kad Kubos teritorijoje buvo suimtas ir prisipažino vyras, pasiųstas iš JAV dalyvauti šioje operacijoje.

Kubos vyriausybė dažnai praneša apie greitaeigių laivų iš JAV įsibrovimus į jos teritorinius vandenis.

Žmonių kontrabanda

Įsibrovimo incidentai dažnai susiję su nelegaliu žmonių gabenimu į JAV arba narkotikų kontrabanda, jų metu vyksta persekiojimai, susišaudymai ir ginkluoti išpuoliai prieš pasienio pareigūnus.

Maisto ir vaistų trūkumas bei kasdieniai elektros tiekimo pertrūkiai pastaraisiais metais skatino masinį išvykimą iš salos, ir daugelis žmonių vyko į pietinę Floridą, kuri nuo septintojo dešimtmečio priėmė daugybę kubiečių migrantų.

Trečiadienio šaudynės įvyko tuo metu, kai Vašingtonas sušvelnino beveik visišką naftos blokadą, kurią prezidentas Donaldas Trumpas salos atžvilgiu buvo įvedęs sausio mėnesį, po to, kai JAV pajėgos nušalino Kubos sąjungininką Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro.

Prieš N. Maduro nušalinimą sausio 3 d. Kuba apie pusę savo degalų gaudavo iš Venesuelos, kuri kadaise buvo didelė naftos gamintoja.

Susidūręs su Karibų jūros regiono lyderių protestais baiminantis, kad naftos badas 9,6 mln. gyventojų turinčioje Kuboje sukels ekonomikos žlugimą, Vašingtonas pareiškė, kad leis vežti Venesuelos naftą „komerciniais ir humanitariniais tikslais“.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas Karibų jūros regiono šalių viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo M. Rubio – iš Kubos kilęs amerikietis, kuris visą savo karjerą darė turėdamas tikslą kada nors nuversti Havanos vyriausybę.

Iždo departamentas pareiškė, kad Venesuelos nafta turės būti gabenama per privačias įmones, o ne per Kubos vyriausybę ar karinį aparatą, kurie kontroliuoja didžiąją dalį salos ekonomikos.

JAV naftos blokada, galiojanti jau daugiau nei mėnesį, prie žlugimo ribos atvedė jau ir taip griūvančią Kubos ekonomiką, kuriai nuo pat Fidelio Castro 1959 m. revoliucijos yra įvestas JAV prekybos embargas.

Meksika antradienį išsiuntė du karinius laivus su beveik 2 200 tonų pagalbos salai – tai antroji pagalbos siunta per mažiau nei mėnesį.

Kanada trečiadienį taip pat paskelbė apie 8 mln. Kanados dolerių (5,8 mln. JAV dolerių) dydžio pagalbą Kubai.