Ir šį sezoną gripas negaili gyvybių

Kalbama, kad šio sezono gripas kažkoks „agresyvesnis". Pasak specialistų, toks įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad sergamumas gripu visoje Europoje kilo jau nuo rugsėjo.

NVSC informacija, nuo gripo šalyje 2025/2026 m. sezoną mirė 17 Kauno, po 12 Vilniaus ir Klaipėdos, 11 Šiaulių, 7 Panevėžio, po 4 Marijampolės ir Utenos, po 2 Tauragės ir Telšių, 1 Alytaus apskrities gyventojas.

Iš 72 mirties atvejų 8 asmenys buvo skiepyti sezono gripo vakcina, dviejų asmenų skiepijimo būklė nežinoma.

Dauguma asmenų buvo rizikos grupėje, t.y. vyresnio amžiaus, turintys lėtinių ligų.

Vakcina apsaugo, bet nėra ir panacėja

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta GARGASIENĖ aiškina, kad Europa jau daug dešimtmečių visus gripo duomenis vertina sezonais - nuo vienų metų spalio iki kitų metų gegužės. Štai 2024/2025 m. sezoną buvo fiksuotos net 75 mirtys nuo gripo.

„Šį sezoną gripas cirkuliuoja labai panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Išskirtinumas yra tas, kad ta gripo cirkuliacija prasidėjo anksčiau, palyginti su prieš tai buvusiais metais. Visa Europa gripo pakilimą pradėjo registruoti nuo rudens. O paprastai didžiausi sergamumo gripu skaičiai registruojami sausio, vasario mėnesiais", - teigė ji.

Kasmet vakcina nuo gripo atnaujinama atsižvelgiant į pakitusį gripą. Pasak G.Gargasienės, skiepijantis galima apsisaugoti nuo gripo. Vakcina sudaryta iš trijų potipių komponentų - dviejų gripo A ir vieno B.

Kalbėdama apie šį sezoną tiek Europoje, tiek Lietuvoje gana anksti pakilusį sergamumą gripu, pašnekovė aiškino, kad gripo virusas vasarą pakito jam neįprastu būdu. Pagamintos vakcinos viena iš dalių neatitiko Europoje cirkuliuojančio gripo viruso tipo.

„Vakcina jau buvo pagaminta ir pradėta išvežioti į Europos šalis skiepijimui. Tai (kad viena vakcinos dalių neatitiko cirkuliuojančio viruso tipo, - aut. past.) galėjo lemti anksčiau prasidėjusį sergamumo pakilimą, - teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja. - Buvo daug klausimų, ar vakcina apsaugo. Taip, vakcina apsaugo."

G.Gargasienė atkreipė dėmesį, jog reikia suprasti, kad skiepas nėra panacėja. Vadinasi, ir skiepytas žmogus gali susirgti. Skiepas tiesiog mažina susirgimo riziką. „Nereikia įsivaizduoti, kad skiepas apsaugo neribotą laiką. Jeigu po vakcinacijos praeina daugiau nei 4 mėnesiai, vakcina jau nedaro stebuklų.

Jaučiate simptomus? Apribokite kontaktus

NVSC akcentuoja, kad bet koks asmuo, vyresnis nei 65 metų ir dar turintis kokią lėtinę ligą, jau yra padidėjusios rizikos grupėje. Rizikos grupėje - ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus; medikai; asmenys, dirbantys, gyvenantys socialinės globos įstaigose; nėščios moterys ir jau keletą sezonų 2-7 metų vaikai.

Pastebima, kad visuomenės sąmoningumas auga. „Žmonės su medikais gali konsultuotis ir nuotoliniu būdu. Tai irgi labai patogu, sergamumo pakilimo laikotarpiu ir nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami nuotoliniu būdu.

Priemonių valdyti situaciją yra, - kalbėjo G.Gargasienė. - Yra žmonės, kurie pasidaro greitąjį antigenų tyrimą ir nesvarbu, koks rezultatas, jei jie jaučiasi blogai, apriboja socialinius kontaktus, neina į darbą, nelanko rizikos grupės asmenų, kad neužkrėstų.

Žinoma, yra žmonių, kurie su ligos simptomais aktyviai gyvena socialinį gyvenimą, nes jiems dar nėra sveikatos būklė prasta, taigi sąmoningumas kiekvieno individualus. Mes išskiriame gripą ir COVID-19 kaip pagrindines ligas būtent dėl rizikos grupės asmenų, dėl to, kad turime ir prevencines priemones, t.y. skiepus.

Šios ligos yra rimtos, galinčios sukelti komplikacijas ir mirties rizika yra gana didelė. Taigi nereikia numoti ranka, jei jaučiate simptomus, nors ir antigenų testas nieko nerodo."

G.Gargasienė patarė nepamiršti, kad užkrečiamosios ligos cirkuliuoja ne tik šaltuoju sezonu, bet ir ištisus metus. Gripo atvejai nustatomi ir vasarą, nes žmonės daug keliauja. Sergamumo tendencijos skirtingose šalyse yra skirtingos, parsivežti arba išvežti tam tikrą užkrečiamąją ligą yra realus dalykas. To irgi nederėtų pamiršti.

„Naujagimiai, maitinami iki pusės metų mamos pienu, turi tam tikrą imunitetą nuo tam tikrų ligų. Mes visi gyvename mikroorganizmų ir virusų apsupty, su jais kontaktuojame, „ugdome" imunitetą.

Jeigu imunitetas stiprus - ir jeigu su virusu jau esame susidūrę - tai jis atpažįsta virusą ir dažniausiai viskas praeina lengvai. Bet jeigu organizmas prieš tai nebuvo susidūręs su virusu arba organizmas labai nusilpęs, tada sunkiau", - kalbėjo pašnekovė.