Kazachstanas nusprendė: vienys religines ir kultūrines bendruomenes

Per VI-ąjį, 2018 m. vykusį Kongresą nuskambėjo pasiūlymas įkurti Tarptautinio tarpkonfesinio ir tarpreliginio dialogo centrą. 2019 m. Centras pradėjo veikti, o neseniai lankantis šalies sostinėje Astanoje pasitaikė proga pabendrauti su jo valdybos pirmininke Gulsana Kožabai.

Tikslas ir prioritetai

2003 m. vasarį, Tarptautinės taikos ir harmonijos konferencijos, suvaidinusios svarbų vaidmenį suartinant religijas, kultūras ir tautas bei krikščionių, musulmonų ir žydų organizacijų atstovus, metu Kazachstanas pakvietė surengti Pasaulinį tradicinių religijų lyderių kongresą. Tų pačių metų rugsėjį įvyko pirmas toks susitikimas.

Kongreso dalyviai pabrėžė, kad jų tikslas - visuotinių vertybių, atsispindinčių pasaulyje ir tradicinėse religijose, paieška. Taip pat buvo nuspręstą suformuoti nuolatinę tarptautinę tarpreliginę instituciją, atsakingą už konstruktyvų dialogą ir sutartų sprendimų realizavimą.

Susitikimo dalyviai išsikėlė aukštus tikslus - įtvirtinti taiką, harmoniją ir toleranciją kaip nepalaužiamus žmogaus egzistencijos principus; siekti abipusės pagarbos ir tolerancijos tarp skirtingas religijas išpažįstančių tautų ir etninių grupių; užkirsti kelią žmonių religinių jausmų išnaudojimui konfliktų ir karo veiksmų eskalavimui.

Veikla įgauna pagreitį

Pokalbio metu G.Kožabai patikslino, kad idėja - įsteigti skirtingas religijas ir jų atstovus vienijančią platformą - kilo dar tolimais 2001 m., kuomet Kazachstane lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Jis pabrėžė Kazachstano, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, tarp Europos ir Azijos, tarp skirtingų religijų, vaidmenį bei istorinę misiją. Vėlesnis Centro įkūrimas tapo atsaku į Romos pontifiko išsakytus pastebėjimus, sudėtingą geopolitinę situaciją ir aštrėjančius tarptautinius nesutarimus.

G.Kožabai papasakojo, kad pirmajame, 2003 m. vykusiame Kongrese dalyvavo tik 13-os šalių atstovai, o organizatoriams teko laviruoti tarp skirtingų religinių lyderių bei radikaliai priešingų jų požiūrių. Į 2025 m. vykusį suvažiavimą, prie kurio organizavimo jau prisidėjo ir Centras, dalyviai atvyko iš 100 šalių, ir tarp jų nebeliko jokių nesutarimų.

„Per pirmąjį Kongresą jo dalyvius teko įtikinėti, kad būtinas tarpreliginis dialogas. Per praėjusių metų renginį, nepaisant to, kad dalyvių buvo gerokai daugiau ir jie atstovavo skirtingas konfesijas, jokių ginčų nebeliko.

Visi puikiai suprato, jog pasaulyje vykstant ne visai geriems dalykams, situaciją pakeisti gali tik atviros diskusijos ir glaudus bendradarbiavimas", - pabrėžė G.Kožabai.

Ji paatviravo, jog nemažai nuveikiama tokių susitikimų kuluaruose, o pastaruoju metu dirbančios dvi religinių lyderių grupės rengia dirbtinio intelekto naudojimo ir tvaraus vystymosi rekomendacijas.

Pirmininkė pasidžiaugė, kad beveik prieš ketvirtį amžiaus gimusios iniciatyvos idėja tapo labai patraukli ir išplito. Šiandien pasaulyje veikia ne viena, skirtingų kultūrų bei konfesijų atstovus vienijanti platforma, o tai suteikia viltį, kad žmonių siekis kalbėtis bei bendradarbiauti nugalės pastaruoju metu vėl įsigalėjusią agresiją bei priešiškumą.

Optimistinis požiūris turi rimtą pagrindą, nes su Centru norinčių bendradarbiauti religinių lyderių bei organizacijų skaičius nuolat auga.

Taip pat ji papasakojo, jog galvojant apie ateitį, Centras vis daugiau dėmesio skiria jaunimui - 2024 m. buvo surengtas pirmasis bandomasis susitikimas, į kurį kviesti ne tik religingi jaunuoliai, bet ir jaunimo nuomonės formuotojai.

„Norėjome sudaryti galimybes pabendrauti skirtingos pasaulėžiūros bei skirtingų įsitikinimui jauniems žmonėms, ir tai puikiai pavyko realizuoti, - toliau pasakojo G.Kožabai. - Kadangi pirmas kartas nenuvylė, praėjusiais metais surengėme antrą jaunimo forumą bei numatėme gaires tolesniam šios krypties vystymui.

Skatiname bendrauti viso pasaulio jaunimą, o šiuolaikinės technologijos tam sudaro puikias sąlygas. Be to, Centras kasmet renka Geros valios ambasadorius, kurie skleidžia bendrystės idėjas savo regionuose. Kol kas mažiausiai nuveikta Lotynų Amerikoje, tačiau jau ir ten turime „savų žmonių", todėl galime kalbėti progresą"

Paklausta apie Lietuvą, pirmininkė nurodė, kad mūsų šalies atstovai buvo kviečiami į Astaną. Pastarąjį kartą į praėjusių metų renginį buvo kviestas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, tačiau jo taip ir nebuvo sulaukta.

„Nesiimu spėlioti, kas lėmė ligšiolinį lietuvių nenorą prisijungti prie platformos veiklos, bet matydama, kaip plečiasi įsitraukiančių į bendradarbiavimą šalių bei organizacijų ratas, labai tikiuosi, kad mes pagaliau sulauksime ir jūsų tautiečių", - optimistiškai pokalbį baigė G.Kožabai.