Jungtinės Valstijos didina spaudimą Turkijai

Jų metu JAV atstovai priminė Turkijai, kad ir ji privalo laikytis Rusijai Vakarų šalių taikomų sankcijų.

„Bloomberg" turima informacija, JAV delegacija, vadovaujama Amerikos finansų ministro patarėjos terorizmo finansavimo ir finansinių nusikaltimų klausimas Elizabetos Rozenberg (Elizabeth Rosenberg) susitiko su Turkijos centrinio banko vadovu ir verslininkais. Šaltinių teigimu, spalio 19 dienai buvo numatytas susitikimas su Turkijos Finansų ministerijos atstovais. Agentūros paprašius minėtą informaciją pakomentuoti JAV Finansų ministerijos, atsakymo taip ir nebuvo sulaukta.

Apie tai, kad JAV ir Europos Sąjunga dėl nenutrauktų santykių su Rusija didina spaudimą Turkijai rugsėjį rašė ir „Financial Times". Leidinio teigimu, tuomet Vašingtono dėmesio sulaukė su rusiškomis mokėjimo kortelėmis „Mir" dirbantys turkų bankai. Tuo pat metu JAV išleido taikomų sankcijų paaiškinimą ir perspėjo apie tai, kad sankcijų gali susilaukti verslo santykius su „Mir" operatoriais palaikančios finansų institucijos. Reaguodami į tai Turkijos bankai atsisakė aptarnauti „Mir" korteles.

Turkija niekada neprisidėjo prie Rusijai taikomų sankcijų ir pati jų neįvedė. Dar daugiau, netrukus po to, kai turkų bankai atsisakė aptarnauti rusiškas „Mir" korteles, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) susitarė dėl to, kad per Turkiją einančiame dujotiekyje būtų įrengtas rusiškų dujų paskirstymo centras. Realizavus šiuos susitarimus, rusai dujas tiektų Turkijai, o ši, apeidama Maskvai taikomas sankcijas, savarankiškai prekiautų su kitomis šalimis.

Specialistų teigimu, naujasis paskirstymo centras, jeigu ir bus įrengtas, taip, kaip tikimasi, vis tiek neveiks. Pasak jų, norint padidinti iš Turkijos į Europą tiekiamų dujų apimtis, reikėtų nutiesti naują dujotiekį Juodosios jūros dugnu. Anksčiau Rusija tokius projektus vykdė pasitelkusi užsienio įmones, kurios dėl sankcijų su rusais, tikėtina, nedirbs. Taip pat abejojama ar tokį dujotiekį Rusija galėtų nutiesti savarankiškai.

Be to, norint didinti tiekimo apimtis, būtina pertvarkyti per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Austriją einantį dujotiekį, o tam reikia gauti ES leidimą.

Galiausiai, Europos Sąjunga nėra suinteresuota naujų dujų paskirstymo centrų steigimu už Europos ribų, kadangi tuomet ji negalės jų kontroliuoti, teigia Paryžiuje įsikūrusio Politinių santykių instituto (Sciences Po) profesorius, energetikos srities ekspertas Tjeri Bros (Thierry Bros).

„Jeigu su pavesta užduotimi nesusitvarkys Nyderlandų centras TTF, mes turime britų dujų paskirstymo centrą NBP", - patikslino jis. Profesoriaus vertinimu, mažai tikėtina, kad Rusija bandytų sukurti kažką panašaus į virtualius europinius paskirstymo centrus, kurie taip pat daro įtaką ir dujų kainoms. Maskvai rūpi tik viena - kad rusiškos dujos būtų reeksportuojamos į kai kurias Europos šalis. Bet kokiu atveju, pasak T.Bros, nei centras Turkijoje, nei rusiškų dujų reeksportas neatitinka ES interesų.

Nepaisant įvairių prielaidų, stiprėjantys Rusijos ir NATO narės Turkijos ekonominiai ryšiai kelia vis didesnį Vakarų šalių nepasitenkinimą.

Komentuoja politologas Bernaras IVANOVAS:

Visos kalbos apie naujus dujų paskirstymo centrus yra eilinė Kremliaus sėdėtojo melagiena ir fantazija apie nieką. Europa ir Amerika priėmė principinį sprendimą, kad daugiau Miuncheno konferencijų nebebus ir niekas su V.Putinu nesiderės, todėl jis priverstas ieškoti kitų draugų. „Draugą" jis mato R.T.Erdogane, tačiau apie sultonatą galvojantis turkų lyderis žaidžia savo žaidimą.

Jo laukia artėjantys rinkimai ir realios, o ne iš piršto laužtos apklausos aiškiai rodo, kad prezidentu R.T.Erdoganas, greičiausiai, nebebus. Todėl jam nuvertėjusios liros ir augančios infliacijos fone tenka suktis kaip žalčiui ir bandyti flirtuoti su rinkėjais bei guosti juos. Tam gali pasitarnauti pasiekimai užsienio politikoje.

Turkija, nepaisant konfliktų su Graikija, buvo ir lieka svarbia NATO nare, o T.Erdoganas nėra fanatikas. Jis yra adekvatus, lankstus politikas. Turkų lyderis kaip tikras turgaus prekeivis, pirma užkelia kainą, o vėliau parduoda už tiek, kiek realiai daiktas kainuoja. Europa tai puikiai žino, todėl ieško kompromisų ir leidžia jam žaisti. R.T.Erdoganas tuo naudojasi tvarkydamas savo reikalus Sirijoje, Irane, Saudo Arabijoje ar bendraudamas su Maskva.

Beje, Ankara jau privertė derėtis Jerevaną. Armėnai suvokia, kad praradę Karabachą jie gali prarasti ir daugiau teritorijų, todėl tapo sukalbamesni. Nauji pasiekimai tik sustiprintų R.T.Erdogano pozicijas.

Taip, Turkija kvietė turistus iš Rusijos, tačiau atvykusieji buvo pasitinkami lankstinukais, kad pinigai bus skirti Ukrainai. Tas aiškiai rodo, kad Ankara remia Kijevą.

Nebebijo Maskvos grasinimų ir Europa - naftos tiekimo klausimai sprendžiami, elektros energijos kainos krenta. Tiksliau, krenta visur, išskyrus Lietuvą, kadangi mūsų valdžia pinigus į biudžetą moka surinkti tik iš PVM ir akcizų.

Artėjant žiemai baigiamos užpildyti dujų saugyklos, o jeigu kažkas ir nespės pilnai jų užpildyti, tikrai dėl to nesitars su Rusija, nes visi supranta, kuo tai gali baigtis.