Į Ilinojų atvyko 200 Teksaso nacionalinės gvardijos karių

JAV prezidentas Donaldas Trumpas karius jau yra pasiuntęs į Los Andželo ir Vašingtono gatves ir yra įsakęs siųsti juos į Memfį, Čikagą ir Portlandą, grasindamas pasinaudoti specialiaisiais įgaliojimais, kad galėtų pastūmėti atitinkamas pastangas į priekį, jei kelią pastotų teismai.

D. Trumpas, kuris praėjusią savaitę pasiūlė naudoti Amerikos miestus kaip JAV karinių pajėgų „mokomuosius poligonus“, perdėjo neramumų Los Andžele ir nusikalstamumo Vašingtone mastą, kad pateisintų kariškių dislokavimą, o vienas teisėjas užsiminė, kad jis taip pačiai pasielgė kalbant ir apie Portlandą.

Kariai iš Teksaso buvo pasiųsti į Ilinojų vykdant misiją, skirtą apsaugoti „federalines funkcijas, darbuotojus ir turtą“, teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs minėtas Pentagono pareigūnas ir pridūrė, kad gvardiečiai buvo mobilizuoti pradiniam 60 dienų laikotarpiui.

Šie kariai antradienį buvo pastebėti viename kariniame objekte Elvude, į pietvakarius nuo Čikagos.

Planuojamas pajėgų dislokavimas įsiutino gubernatorių demokratą J. B. Pritzkerį, kuris pareiškė, kad jos „turėtų laikytis kuo toliau nuo Ilinojaus“ ir kad bet koks karių dislokavimas prieš jo valstijos vyriausybės valią prilygtų „invazijai“.

D. Trumpas savaitgalį leido Čikagoje dislokuoti 700 nacionalinės gvardijos karių, tuo paskatindamas Ilinojaus valstijos pareigūnus pateikti ieškinį ir apkaltinti prezidentą naudojantis JAV kariais „siekiant nubausti savo politinius priešus“.

„Neatitinka faktų“

Tačiau teisėja April Perry, kurią paskyrė D. Trumpo pirmtakas demokratas Joe Bidenas, atsisakė išduoti neatidėliotiną laikinąjį apsaugos orderį ir vietoj to ketvirtadienį suplanavo išsamų posėdį.

Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem stojo ginti planą siųsti karius į Čikagą ir pareiškė, kad trečias pagal dydį JAV miestas yra „karo zona“.

D. Trumpas panašiai kritikavo ir Portlandą, kuriame, kaip ir Čikagoje, buvo pastebėtas federalinių agentų antplūdis, kadangi vyksta prezidento masinio deportavimo kampanija, o tai pakurstė protestus prie imigracijos objektų. D. Trumpas ėmėsi tvirtinti, kad šis miestas yra „nuniokotas karo“ ir kamuojamas smurtinių nusikaltimų.

Tačiau šeštadienį priimtoje teismo nutartyje, kuria karių dislokavimas Oregone buvo laikinai užblokuotas, JAV apygardos teisėja Karin Immergut rašė, kad „prezidento ryžtas tiesiog neatitinka faktų“.

D. Trumpas į šią nesėkmę sureagavo imdamasis atvirai svarstyti galimybę pasinaudoti Sukilimo įstatymu (angl. Insurrection Act), kuris leidžia prezidentui dislokuoti kariuomenę Jungtinėse Valstijose siekiant numalšinti sukilimą, kad į demokratų valdomus JAV miestus pasiųstų daugiau karių.

„Ne be priežasties turime Sukilimo įstatymą“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad juo pasinaudotų, jei „būtų žudomi žmonės, o teismai arba gubernatoriai ar merai mus stabdytų“.