Kilus ginčui dėl galimo mokesčio už greitosios pagalbos iškvietimą, naujasis Kelno meras Torstenas Burmesteris paragino federalines ir žemių valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų. Apie tai informuoja „Berliner Telegraph".
Pasak jo, pasirinkimo neturėtų lemti nukentėjusiųjų finansinė padėtis. „Sprendimas kviesti pagalbą sau ar kitiems nukentėjusiems asmenims neturėtų būti nulemtas baimės išleisti kelis šimtus eurų", - pabrėžė T.Burmesteris.
Jis tikisi, kad Berlynas ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, turinčios 18,5 mln. gyventojų, vyriausybė kuo greičiau sukurs teisinę bazę, užtikrinančią gelbėjimo tarnybos finansavimą be papildomos naštos pacientams.
Pareiškimas nuskambėjo vykstančių Šiaurės Reino-Vestfalijos miestų ir regionų bei ligonių kasų derybų dėl pirmosios pagalbos tarnybos finansavimo 2025 m. fone.
Anksčiau valstybinės draudimo bendrovės paskelbė, kad nedengs dalies vadinamųjų netikslinių greitosios pagalbos iškvietimų išlaidų. Kalbama apie atvejus, kai komanda vyksta į iškvietimą, tačiau pacientas neišvežamas į ligoninę.
Pasak savivaldybių, tokie apsilankymai sudaro iki 25 proc. visų operacijų, o paslaugų teikėjai - miestai ir rajonai - už tai negauna kompensacijos, nors vis tiek patiria išlaidų.
Eseno miestas pirmasis federalinėje žemėje paskelbė, kad buvo priverstas perkelti šias išlaidas pacientams. Jame planuojama išrašyti apie 267 eurų sąskaitą už vieną greitosios pagalbos iškvietimą.
Kitos savivaldybės taip pat svarsto panašias priemones, nors konkrečios sumos dar neįvardytos. Kelne valdžia peržiūrėjo tarifų skaičiavimą, tikėdamasi pasiekti kompromisą su ligonių kasomis, tačiau tokiu atveju dalį išlaidų miestas turėtų dengti pats.
Ligonių kasos remiasi galiojančiais teisės aktais. Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad jos turi teisę apmokėti išlaidas, susijusias tik su jų apdraustųjų gydymu.
Kitas išlaidas, įskaitant netikslinius pirmosios pagalbos iškvietimus, turi kompensuoti savivaldybės.
Tuo pat metu draudimo bendrovės primygtinai reikalauja reformuoti Šiaurės Reino-Vestfalijos greitosios pagalbos tarnybą.
Jų teigimu, kompaktiškesnės ir efektyvesnės struktūros sumažintų kaštus ir nepagrįstų skambučių skaičių. Kelno meras perspėjo dėl galimų neigiamų pokyčių pasekmių.
„Susidūrus su problemomis, svarbu skambinti 112, - pabrėžė T.Burmesteris. - Neturėtume sukurti aplinkybių, verčiančių žmones abejoti kritinėse situacijose. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei."
Diskusijos dėl greitosios pagalbos tarnybos finansavimo tebevyksta.