1 nuotr.ES per ketverius metus nesugebėjo rasti pakaitalo rusiškoms trąšoms, rodo Eurostato duomenys.
Maskva išliko pagrindine šios produkcijos tiekėja į ES, nors jos dalis bendrame importe nuo prieš ketverius metus turėtų 28 proc. susitraukė iki 23 proc.
2025 m. sausio-lapkričio mėnesiais Rusijos įmonės į Europos rinką išsiuntė trąšų už 1,5 mlrd. eurų, palyginti su 1,49 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.
Rusiškų azoto trąšų dalis Europos krepšelyje nepasikeitė - Rusijai vis dar tenka ketvirtadalis viso tiekimo.
Antras pagal dydį eksportuotojas į Europos rinką buvo Marokas su 15 proc., Kanada ir Alžyras, tiekiantys po 7 proc., dalinasi trečia-ketvirta vietomis, lyderių penketuką užbaigia Norvegija - 5 proc.
Rusijai užpuolus Ukrainą, ES pradėjo taikyti ribojamąsias priemones trąšų iš Rusijos tiekimui.
2025 m. liepą, be ligi to laiko galiojusio 6,5 proc. importo muito, buvo įvestas specialus 40 eurų tarifas tonai azoto trąšų ir 45 eurų tonai mišrių trąšų.
