5 nuotr.Pastarąsias savaites regėjome, kaip neįtikinamai vartė akis Seimo pirmininkė. Kaskart vis kitaip aiškindama, kad nė už ką niekam nenutekino informacijos apie galimai pedofiliškai prisidirbusį seimūną.
Prasta vaidyba, ponia. Į teatrą nepriimtų. Vėliau akis pavartė premjerė, konservatorių frakcijos seniūnė, konservatorių pirmininkas ir konservatorių patriarchas. Pastarasis itin tulžingai. Akeles vis vartė prokuratūros kryptimi. Toliau nuo Anūko. Tačiau dvi rėksnės iš Europos Parlamento, pasisakančios bet kokia proga, šįkart įtartinai tylėjo. Būtent ši tyla pasako daugiausia. Damoms aišku, kas informaciją į Čilę nutekino. Bet negi pulsi saviškius.
Šiandien - Vasario 16-oji. Veidmainės ir veidmainiai kilniai postringaus apie šios dienos reikšmę Lietuvai. Postringauti papostringaus.(„Darbas toks, Toni Soprano, nieko asmeniško"). Bet patys ar jaučia kažką? Iš tikrųjų kilnaus? Veidmainyste neišterlioto? Gal vėl meluoja?
Visada nejaukiai stebėdavausi, kodėl valdančiųjų tokios blankios, oficialios kalbos per Kalantines. Lyg spaliukai deklamuotų apie Iljičių. Kodėl tik filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio" iš tikrųjų atspindi tuometinius laikus, o visa kita - tik proginis šlamštas? O dabar suprantu. Kaip įsijausi į tai, kas tau visiškai svetima? Į Lietuvą. Į patriotiško žmogaus kančią? Jei patys - nykūs karjeristai imitatoriai. Jie be gėdos atbus mišiose Katedroje, bet Seime toliau pliaukš apie „žolę", darkys santuoką. Ir niekas jiems nepasakys - jukš iš šventoriaus!
O jei kas pasakytų, jie tik iš nuostabos pavartytų nekaltutes akis. Kaip gi taip? Nepagarbiai? Nes jie be gėdos visada stovi priekyje prie visų santvarkų. Politikų ar juos aptarnaujančių „pridurkų" vaidmenyse. Tik spektaklio repertuaras ir vėliavos keičiasi. Ir kartais pasitaiko negabių aktorių. Tokių kaip šachmatininkė.
