1 nuotr.Ar sergate krepšiniu? Jei ne, nuoširdžiai linkiu užsikrėsti. Bent trumpam, kol mūsų rinktinės vyrai kaunasi už šalį Europos čempionate.
O tada, užsikrėtus šia visai nepavojinga liga, išeiti į savo miesto centrą. Ir pabūti su tokiais pačiais ligoniais. Paskleisti virusą plačiau.
Koks gražus mano miestas šiuo metu - žmonės negaili pinigų nepigiai kainuojantiems patriotiškiems marškinėliams, prie didžiųjų ekranų nešasi trispalves, šalikėlius. Buriasi arčiau vienas kito - taip šalia susėda gal tie, kurie kitomis progomis nerastų bendros kalbos.
Nebesvarbus amžius, politinės pažiūros, skiepai, net atlyginimas jokios įtakos neturi, kai visi pakyla iš savo vietų, suskambus pirmiems Lietuvos himno akordams.
O tada užlieja emocijų lavina - taip, į orą lekia ir kumščiai, ir riebiausi keiksmažodžiai, toli toli pasiunčiamas tai vienas, tai kitas kamuolį praradęs žaidėjas, trenerio sprendimai sukalami per akimirką.
Bet nejaugi gali būti kitaip šioje krepšinio ekspertų šalyje? O kai jau pradeda sektis - plojimai, džiaugsmo šūksniai, rankos ir bokalai į viršų. Atrodo, ta emocijų lavina be vargo užlietų visą Baltiją...
Gera būti tarp savų. Susimąstai, kad atėjus dienai X, kai žūtbūtinis mūšis vyktų už Lietuvą tiesiogine šio žodžio prasme, norėtųsi atsidurti būtent tarp tokių žmonių. Degančių, kovojančių, nepasiduodančių. Tarp tokių, kurie gali pasiųsti toli, kurie nepagailės karčių žodžių, bet stovės šalia. Kiek reikės.
Žinote, Lietuvą juk gintų ne tie - minkšti ir pūkuoti, ne tie, kur milijonais eurų apsikrovę, tiuninguotais ratais po miestą važinėja, ne namuose užsidarę, „Panoramos" kas vakarą nepraleidžiantys.
Gintų tie, kuriems rūpi. Ne valdžia, ne pinigai, ne įvaizdis ar patiktukai.
Gintų tie, kurie serga Lietuva. Pamėginkit užsikrėsti, jums gali patikti.
