Šaršalas dėl LRT laisvo žodžio tęsiasi - na niekaip nepavyksta iš posto patraukti visuomeninio transliuotojo vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės. Įsikibusi kaip reikiant.
Ir jos pavaldiniai stoja mūru už vadovę - eina į protestus tiek laisvu, tiek darbo metu. Filmuojasi klipukuose - tikrai ne po vieną kadrą sugadinę. O tada kažkas juos montuoja, dėlioja, klijuoja...
Juk niekas neverčia - vadinasi, myli tą savo viršininkę laisvi LRT žmonės.
Ir kaip čia nemylėsi? Juk, regis, direktorė Monika visiškai nesikiša į laisvų žurnalistų darbą.
Jos klausia: kas suteikė eterį protesto klipams? Direktorė sako: ne aš. Kiek LRT kainavo protestas, klipai, visi su „šalin rankas" susiję reikalai? Monika sako: nė kiek! O kas gi nusprendė nebekviesti į tiesioginį eterį skandalingojo vis dar valdančiosios koalicijos nario Remigijaus Žemaitaičio? Kuris, koks sutapimas, dažnai kritikuoja LRT vadovę. Ne Monika!
Išeina, kad LRT direktorė čia visiškai ne prie ko! Apskritai niekur nesikiša, nieko nejudina, tik algalapius pasirašo ir tiek reikalų. Tik pavydėti tokios direktorės galima!
O tai dažniausiai eiliniai darbuotojai pripratę, kad viršininkai muštruoja, aiškina, kaip dirbti, kur eiti, kur nesikišti.
Paskui tarkuoja, kad vėl viskas ne taip, kaip turėjo būti, vėl visi blogai dirba, premijas nurėžia ir atlyginimus apkarpo!
Pavydi bėdžiai tokios viršininkės kaip Monika - aišku viskas kaip dieną. Juk net patarlė byloja, kad tikras lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno namas dega. Todėl ir nori išversti nelaimėliai Moniką iš kėdės.
Tačiau kyla klausimas, už ką tuomet LRT direktorė atlyginimą gauna? Jei šitaip nieko neveikia? Ir ne eilinį vidutinį, o pavydėtiną atlyginimą!
Net premjerė ir ministrai tokio neužsidirba, o televizijos viršininkė jau beveik gali rungtis alga su valstybės prezidentu!