4 nuotr.Seimo opozicija neduoda ramybės Vyriausybės nariams. Vis priekaištauja, klausinėja nemalonių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl maistui per trumpą laiką pabrangus 50 proc. ir daugiau, nieko nedaroma.
Kai kurie atsakymai būna itin išradingi. Pavyzdžiui, finansų ministrė Gintarė Skaistė neigia, jog Vyriausybė šiuo klausimu nieko nedaro. Pripažįsta, kad kainas mažinti nesistengiama, nes „Vyriausybė renkasi kitą strategiją".
Pasak ministrės, 2023 metų biudžete 1,5 mlrd. eurų yra skirta žmonių pajamoms didinti: didinamos pensijos, biudžetininkų algos, minimali mėnesio alga. Skiriama 1,5 mlrd. eurų, nors biudžete ir taip numatytas 3 mlrd. eurų deficitas. Kitaip tariant, toliau gyvename skolon. Pasak G.Skaistės, kai pajamos padidės, ir esant didesnėms kainoms žmonės galės toliau pirkti.
Tačiau toks požiūris yra, švelniai tariant, keistas keliais aspektais. Visų pirma, didės ne visų žmonių pajamos. Kas nėra pensininkas, biudžetininkas ar uždirba daugiau nei minimalią algą, tas daugiau negaus, o kainos juk didėja visiems. Antras dalykas - skolą, kurią didins tokia Vyriausybės „strategija", turės atiduoti ateities kartos. Trečias - jei būtų kovojama su infliacija, tai nei biudžeto deficito nereikėtų didinti, nei skolos ateities kartoms.
Bet, pasirodo, su infliacija nekovojama, nes „dabartinės infliacijos du trečdaliai sudėties yra ateinantys iš išorinių faktorių". Bet, ponia ministre, lieka dar trečdalis infliacijos, kuri, kaip pati pripažinote, nulemta ne išorinių faktorių. Jei ne išorinių, reiškia, vidinių. Kodėl jų nebandoma naikinti? Ar tik ne todėl, kad kuo didesnė infliacija, tuo daugiau PVM įplaukia į biudžetą? O kuo daugiau jų įplaukia, tuo galima pasirodyti geresniais numetant vienai ar kitai socialinei grupei kokį nors kaulą lengvatų ar išmokų pavidalu. O gal net ir „įsisavinti" dalį pinigėlių iš Lietuvos gyventojų kišenių? Kad ir dividendų iš „Ignitis grupės" forma? Todėl akivaizdu, kad ne visus milžiniška infliacija varo į neviltį.
