1 nuotr.Olimpinės žaidynės baigėsi, praeis dar savaitė kita ir žmonės vėl užmirš tai, ką ir šiaip retai prisimena - Lietuvos žiemos sportą.
Gerai, kad bent žaidynių metu jis buvo kažkam įdomus, sulaukė kalbų ir vertinimų.
Negerai, kad vertinimai dažniausiai krypsta į kraštutinumus.
Paklausius komentatorių ir jiems padėjusių ekspertų, atrodė, kad kiekvienas lietuvių startas yra vos ne žygdarbis. Nesvarbu, jei biatlonininkės estafetėje užima paskutinę vietą, svarbu, kad apskritai startavo. Nors ta teisė startuoti gauta dar prieš metus, o olimpinėje trasoje žygdarbiu tikrai nekvepėjo.
Tačiau dar didesnis absurdas yra kitas kraštutinumas, svarstymai, kad dauguma Lietuvos delegacijos narių į žaidynes geriau būtų visai nevažiavę. Nes jie - neva tik sporto turistai, už svetimus pinigus nukeliavę į sporto šventę. Na gerai, Alison Ryd ir Saulius Ambrulevičius gal pelnytai važiavo, bet kiti - turistai.
Taip teigiantys visiškai nuvertina ne tik žiemos sportą, bet ir sportą apskritai.
Biatlonininkas Vytautas Strolia, užėmęs 19-ąją vietą - turistas?
Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas, užėmęs 22-ąją ir 23-iąją vietas - turistas?
Čia net nekartosiu tradicinio, bet labai teisingo pastebėjimo, kad dėl tokių pozicijų tenka išlieti upes prakaito.
Tik priminsiu, kad net kuklią vietą olimpinėse žaidynėse užėmęs sportininkas savo srityje yra tarp geriausiųjų Lietuvoje.
O jūs ar norėtumėte būti tarp geriausiųjų Lietuvoje?
Nebūtinai slidinėjime ar čiuožime, gal mezgime ar žvejyboje, bet kur. Turbūt norėtumėte, bet geriausiais tampa tik vienetai.
Be to, jei Lietuva nustotų siųsti į žaidynes tokią teisę iškovojusius sportininkus, aukšto meistriškumo sportas apskritai prarastų prasmę.
Nes kam sportuoti, kai nėra svajonės? Ir ką tada apkalbinėtų skeptikai?
Liktų tik keli niurzgėjimo objektai - politikai, influenceriai ir „Eurovizija".
