Arūnas ABROMAITIS: Muilo opera „Trampas ir verksniai"

Sutinku, šis terminas pastaruoju metu aktualus, tik gal labiau kalbant ne apie patį Trampą, o apie jo veiksmų komentuotojus. Vos tik JAV prezidentas prabyla, Lietuvoje įkandin kyla žodžių tryda, užplūstanti televizijas, radiją, portalus.

Triedžia kas netingi - politikai, politologai, apžvalgininkai, visokio plauko ekspertai.

Tai jau gerokai primena muilo operą.

Be abejo, Trampas pats labai tinka būti muilo operos herojumi - narcizas, susireikšminęs, nepastovus, nesuprasi, ką iškrės kitoje serijoje. Bet jis, kaip besuksi, pagrindinis veikėjas.

Žodžių trydos srautai liejasi net ne iš antraeilių ar trečiaeilių veikėjų, o iš statistų. Jie nieko nelemia, gali tik kalbėti, tai ir kalba. Nesustodami.

Muilo operoje, kai blogesnis veikėjas ką nors nuskriaudžia, gerieji naivuoliai kalbasi tarpusavyje, rypauja: bet juk tai neteisinga, taip baisiai neteisinga.

Pašnekovas atsako: o taip, baisiai neteisinga. Po kelių epizodų parypavimas gali pasikartoti jau dėl kito blogiuko veiksmo.

Su Trampo kritikais irgi panašiai. Vienas piktinasi: tai taip neteisinga, pasaulis ritasi į pražūtį. Kitas atitaria: žiauriai neteisinga, pamintos visos vertybės.

Ir ką? Kas iš tų jūsų rypavimų? Kaip pagerinote pasaulį, išskyrus tai, kad daliai jūsų už žodžių trydą buvo sumokėta ir taip pagerinote savo finansinę padėtį?

Gal turite pasiūlymų, sprendimų, kaip realiai tarptautiniu mastu padėti Ukrainai? Bet realiai, o ne svaičiojant apie kovą iki pergalingos pabaigos, šlovingą užgrobtų žemių atsiėmimą ar Rusijoje tuoj neva įvyksiantį kolapsą.

Aišku, žodžių trydos ekspertai tokių pasiūlymų neturi, o ir negali turėti. Lieka tik triesti. Ir užkrėsti tuo daugybę paprastų piliečių, kurie, užlieti informacinio triukšmo bangos, pradeda neabejoti, kad pasaulis išties ritasi velniop.

Rugpjūčio 23-ąją vėl prisiminėme 1989-uosius, kai apie du milijonai žmonių, gyvenusių Tarybų Sąjungai priklausiusiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarybinėse respublikose, sustojo į gyvą 650 km ilgio žmonių grandinę.

Ne dėl Gineso rekordo. Ne dėl garbės. Ne už pinigus. Ne dėl to, kad daug vėliau UNESCO įtrauktų Baltijos kelią į Pasaulio atminties sąrašą.

Ne, žmonės susirinko, kad taikingai, laisva valia sudarytų gyvą sieną, skiriančią Baltijos šalis nuo Tarybų Sąjungos. Ir taip simboliškai pareikalautų savo valstybių nepriklausomybės.