1 nuotr.Kiek emocijų, pykčio, draskymosi, šaukimo įvyko antradienį prie Seimo mitinge „Šalin rankas nuo laisvo žodžio", prisipažinsiu, dabar politikoje, viešoje erdvėje tiek visko vyksta, kad jau nebesuprantu, kas darosi.
Kad suprastumei, kas vyksta iš tiesų, turi būti išklausęs visas nuomones, pažinoti visą virtuvę, suvokti visą įstatyminę priešistorę. Kiek visko reikia žinoti, kad suprastumei.
Todėl pasakysiu, sudėtinga realiai pasidaryti išvadas.
Lengviausia yra rėkti ir niekinti kitus. Bet žinote, kas man keista?
Kad apie mitingą pasisako tokie nusipelnę Lietuvai žmonės, kaip komikai Mantas Stonkus arba Dominykas Klajumas. Mokamas turinys portaluose su šiomis iškiliomis asmenybėmis. Pati iš šių žmonių viešai esu tik keiksmažodžius girdėjusi, juokelius, kurie, švelniai tariant, neaukšto lygio.
Ir štai juos klausinėja žurnalistai, ponas Klajumas rimtu veidu sako, kad štai šašai nuolat lips ant galvos arba Stonkus - kiek vilties ir šviesos pagaliau pamatė!
Leiskit paklausti, o kur tikrieji Lietuvos autoritetai? Kiek jų pakalbinta, mums įdomu jų nuomonę išgirsti, argumentuotos faktais, paklausyti, ką kalba išties gyvenimo matę žmonės, eruditai. Kurių paklausyti verta.
Štai perskaičiau kultūros istorijos tyrinėtojo, visuomenės veikėjo Dariaus Kuolio pamąstymus apie visuomeninį transliuotoją, viešąjį interesą...
Publikacijos pavadinime klausiama, ar tikrai žodžio laisvė ir viešasis interesas rūpėjo LRT direktorei, kai ji prieš kelerius metus nušalino nuo valdymo pačią LRT Tarybą? Įdomiai parašyta, su faktais ir logišku jų interpretavimu.
Ir čia, žmogus, atsiduri kryžkelėje, kokia iš tiesų yra tikroji tiesa, ketinimai. Sunku suprasti, kai esi paprastas žmogus. Sakys, eik ten į mitingą už žodžio laisvę. Skamba kilniai. Sakysiu, žinoma, už žodžio laisvę, demokratiją visada pasisakysiu. Nes tai - kertinės vertybės.
O kas jeigu... manimi bus pasinaudota, ir tą padaryti lengva, nes aš neturiu viso vaizdo, kas vysta politikoje, visuomeniniame transliuotojuje? Žino tik šerdys.
Visi rėkia „už laisvą žodį", bet tiek pačioje politikoje yra susiskaldymas, tarp žiniasklaidos priemonių irgi susiskaldymas.
Tai jūs man pasakykite, kur tas laisvas žodis? Nes visi jau seniai suskirstyti į gerus ir blogus, į elitą ir runkelius, į tikrąją žiniasklaidą ir propagandinę (nes nepučia į tą pačią dūdelę).
Kažkokia selekcija. O kai yra selekcija, man čia nei demokratija, nei žodžio laisve nekvepia.
