Zigmas VAIŠVILA: Visa valdžia taryboms! O Donaldo Trampo Tarybai?

Tai, kad anglų kalboje kiti naudoja šį rusicizmą, nėra mums pasiteisinimas.

Angliškai „taryba" yra „council".

Bolševikai ginklu ir teroru įgyvendino Vakarų į Rusiją specialiu traukiniu su komanda atsiųsto revoliucionieriaus Vladimiro Lenino šūkį „Visa valdžia taryboms!" (rusiškai - „Вся власть советам!"). Kai kam Vakaruose reikėjo sustabdyti pirmojo pasaulinio karo metais pirmą kartą vasaros karinei kampanijai pasiruošusią carinę Rusiją, pasigaminusią daug artilerijos pabūklų ir sviedinių.

Taip buvo sukurta teisiškai tvarkinga tarybų santvarka - Konstitucijoje ir parlamentas, vadinamas Aukščiausiąja Taryba, ir vietinės tarybos. Tik apsidraudžiant dar įrašyta vienpartinė sistema.

Michailui Gorbačiovui pradėjus vaidinti demokratą, „perestroika" (persitvarkymas) įsisiūbavo taip, kad teko atsisakyti vienpartinės sistemos ir realią valdžią pabandyti perduoti taryboms jose išlaikant valdžią.

Todėl trečiajame TSRS liaudies deputatų suvažiavime TSKP CK Generalinį sekretorių M.Gorbačiovą išrinko TSRS Prezidentu.

Kad išlaikyti realią valdžią.

Nepavyko.

Į naują Sąjungą bandyta perorganizuoti Tarybų Sąjunga sugriuvo.

Faktiškai tuomet sugriuvo ir antrojo pasaulinio karo nugalėtojų sutartas interesų balansas Jungtinėse Tautose, jos Saugumo Taryboje, kurioje didieji turi veto teisę.

1975 metų Helsinkio susitarimas fiksavo ir pokarinių Europos sienų neliečiamumą jėga.

Kas laukia Donaldo Trampo eksperimento - Taikos Tarybos, kuri kuriama kaip alternatyva Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir kurios steigimui, o teisingiau, jos steigėjo JAV (galingesnio feodalo) valiai besąlygiškai kol kas pakluso 30-35 vasalų?

Liūdna, kad diplomatinė kalba ir žargonas bei galingųjų feodalų elgesys tapo tokiais primityviais ir tiesmukais.

Tačiau tai ir naudinga visiems, nes nebėra ko gyventi iliuzijose - nebesimaivoma ir nebevaidinama demokratija.

Viskas skelbiama atvirai - tikslai ir priemonės. Atvirai sakoma: „AŠ galingas, todėl bus MANO valia!"

Nebežaidžiami "demokratijos" žaidimai nei tarptautiniuose santykiuose, nei demokratinėmis besiskelbiančių Vakarų šalių vidinio gyvenimo taisyklėse: "AŠ esu šiandien valdžioje, todėl yra MANO tiesa!" Nesvarbu nei tai, kad tai nesuderinama su Konstitucija ir kitais įstatymais, nei tai, kad tu turi kitokią nuomonę nei MANO, sėdinčio valdžioje, nuomonė.

Šiandien AŠ valdau šalį, todėl valdau ir TAVE - draudžiu turėti ir skelbti kitą nuomonę, nesutampančią su MANO (ar MŪSŲ) nuomone MANO (ar MŪSŲ) valdomoje šalyje.

AŠ valdaus, todėl draudžiu kištis į "demokratinių" rinkimų kontrolę!

Jei ne, bus MANO valomas teismas.

Kuo tokia "demokratinė" šalis skiriasi nuo autokratinės?

Forma ir priemonėmis, bet ne esme.

Manau, Donaldui Trampui visiškai neįdomu tai, kas vyksta kažkokioje Lietuvoje ir kažkokioje Ukrainoje.

Tačiau bent aš jam dėkingas už atskleistą Marionečių Teatro uždangą.

Beliko tik sulaukti, kada bus atskleisti ir mus valdančių marionečių virvutes tampantieji.

Norėtųsi, kad tai įvyktų kuo greičiau, kad kainą, kurią sumokėsime, būtų kuo mažesnė.

Argi ne besąlygiškai paklusnios marionetės yra tie, kas vieną dieną siunčia savo šalies karius į Grenlandiją atremti galimą JAV puolimą, o kitą dieną po D.Trampo pagrąsinimų tai jau pavadina kariniais manevrais dėl Rusijos ar Kinijos atrėmimo?

Todėl D.Trampas, koks jis savarankiškas ar nesavarankiškas bebūtų, jau atvirai tyčiojasi iš šių Europos marionečių.

Tai visiškas tokių veikėjų "provalas" (šis rusiškas žodis tinkamesnis, nes lietuviškas "nesėkmė' per silpnas šiems įvykiams apibūdinti).

Šie Europos veikėjai tapo visiškais Feodalo (Karaliaus) juokdariais, tačiau be Karaliaus juokdario statuso.

Tikras juokdarys turi teisę juoktis iš Karaliaus, o šie - ne.

Pabando „pajuokauti" - ir gauna eilinį besąlyginį Karaliaus, nesutinkančio su tokiais „pajuokavimais", pagrasinimą, po kurio besąlygiškai jam paklūsta.

Kol kas atsilaiko tik tie, kurie turi valios ir galios nepaklusti ar nutylėti.

Ar tai NATO sąjungininkų santykiai?

Ar tokioje situacijoje, matant D.Trampo ir JAV respublikonų kovą su JAV demokratais, kurių vienas pagrindinių ramsčių yra Europos Sąjungos biurokratinė paskiriama viršūnėlė, galima turėti iliuzijų dėl ES ateities?

Ypač, kai beatodairiškai skelbiama apie kariaujančios Ukrainos įtraukimą į ES narius?

Ir matant akivaizdų JAV traukimąsi iš Ukrainos „failo" ir nežinant tikrųjų JAV ir Rusijos vadovų susitarimų. Gi šis scenarijus yra tas, kurio labai reikia JAV - persiplėšusi Europa, nežinanti, kaip kariauti dviem frontais, „ginant" ne tik Ukrainą, bet ir Grenlandiją.

Pasižiūrėkime į save, Lietuva.

Kaip Lietuvos valdžia, išpažįstanti „europines" ir „demokratines" vertybes, kurias Lietuvoje jėga stumia nesvarbu kuris Seimas (ypač paskutinieji du), gins Grenlandijos „reikalą"?

Kontūrai jau matosi - po vos keletą dienų trukusių D.Trampo ir Europos „gynėjų" viešų pasižodžiavimų, panašu, kad visi Europos juokdariai be juokdario statuso strimgalviais pasirašys ar bent jau pritars, pvz. Visuotinei sutarčiai dėl JAV išskirtinių amžinų teisių į Grenlandiją.

Ir kariauti nereiks, nes JAV karui užsienyje reikia Kongreso pritarimo.

Nepanašu, kad karas užsienyje būtų pradėtas iki tarpinių rinkimų į JAV Kongresą š. m. lapkrityje.

Didelė rizika.

Nebent tuo atveju, jei šiame žaidime reikėtų žaisti iš banko.

Gali būti, jei vieną dieną JAV pamatys, kad pavyzdžiui nebesuvaldo įspūdingos savo valstybės skolos.

Tačiau tikra bėda Lietuvos valdančiųjų kėdėse įsodintoms marionetėms - tenka rinktis tarp Vašingtono ir Briuselio valių ir siekių.

O kur mūsų, Lietuvos piliečių, valia šiame pasirinkime?

Jei jau vaidiname teisingąją Kovo 11-osios Lietuvą ir vis minime didvyriškąją Islandiją, kuri 1991 m. vasario 11 d. pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, todėl šiandien labai laukiu Lietuvos valdžios principingos nuomonės, kad Grenlandijos likimą teisę spręsti turi tik šios šalies tauta.

Net jei ji referendume nuspręstų parsiduoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Tai būtų jų valia.

O mūsų pareiga - tai pasakyti.

Kodėl tai būtina prisiminti?

Ne tik dėl to, kad istorijos dėsniai mažai keičiasi ar kad Islandija dėl mūsų pripažinimo sulaukė Tarybų Sąjungos sankcijų.

1990 m. kovo 7 d. ką tik išrinkti 12-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai sąjūdiečiai susitikime Maskvoje su JAV ambasadoriumi Tarybų Sąjungoje Džeku Metloku nieko džiuginančio neišgirdo - JAV pripažins Lietuvą tik tada, kai bus pripažintos Lietuvos sienos ir kai Lietuvos Vyriausybė kontroliuos šalį.

Žodžiu, kapstykitės patys.

Šio susitikimo metu Dž.Metloko pasakytos mintys iš jo paties knygos „Imperijos skrodimas (Autopsy on an Empire, 1995): „Dvasiškai ir politiškai jūs nesate visiškai vieni. Mes nepripažįstame, kad jūs esate teisėta Tarybų Sąjungos dalis, ir mes niekada nepripažinsime, nebent tai laisvai pasirinktų Lietuvos žmonės. Jei būtų bandymai panaudoti prieš jus jėgą ar ekonominę blokadą, mūsų reakcija bus stipri, tačiau nenaudojant jėgos. ... Bet jei nesiseks ir sovietai panaudos jėgą, nėra jokios galimybės jus apsaugoti. Jūs būsite taip pat pažeidžiami, kaip studentai Tiananmenio aikštėje. Šia prasme jūs paliekami vieni. Norėčiau, kad būtų kitaip, bet aš meluočiau, jei atsakyčiau kitaip."

JAV Prezidentas Dž.Bušas vyresnysis 1989 m. gruodžio 2-3 d. laive prie Maltos vykusiame susitikime su M. Gorbačiovu pareiškė, kad per 49 metus JAV niekada nepripažino TSRS įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos.

Tačiau, teikdamas pirmenybę M.Gorbačiovo perestroikai, G.Bušas pareiškė, kad jeigu M.Gorbačiovas nenaudos prieš Lietuvą jėgos, tai JAV Vyriausybė abipusiškumo pagrindu Lietuvos reikalu laikysis santūrumo, nes „mes nenorime sukurti jums didelių problemų."

M.Gorbačiovas pažadėjo prieš Lietuvą karinės jėgos nenaudoti, pripažindamas, kad jos panaudojimas reikštų galą perestroikai, tačiau pabrėžė, kad Kremlius netoleruos vienašališko baltų atsiskyrimo nuo TSRS.

Procesas nebūsiąs nei lengvas, nei greitas.

1990 m. kovo 12 d. JAV Prezidento vardu jo patarėjas M.M.Fitzvoteris (M.M.Fitzwater) žurnalistams paaiškino, kad diplomatiniam pripažinimui reikia, jog Lietuvos vyriausybė kontroliuotų savo teritoriją ir savo likimą.

Prancūzijos Prezidento patarėjas Žakas Atali (Jacques Attali) liudija neslepiamą Fransua Miterano susierzinimą dėl 1990 m. kovo 11 d. paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės: „Lietuviai viską sugadins. Jie beveik niekada nebuvo nepriklausomi. O jei ir buvo, tai valdomi diktatūros. Apgailėtina liaudis. Aš puikiai suprantu Gorbačiovą, jei jis bus priverstas naudoti jėgą."

Iki 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos žmonių apklausos (plebiscito), kurio reikalavo ne tik Tarybų Sąjunga, bet ir Vakarai, tik Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika, pati būdama sudėtine Tarybų Sąjungos dalimi, 1990 m. gegužės 31 d. buvo pripažinusi atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Todėl Lietuvos valdžioje esančius mūsų visų mūsų (ir jų pačių) labui kviečiu atsisakyti vienpusiškų santykių.

Tuo labiau, kad ir santykiai su Vakarais jau tapo keliapusiškais.

Jūs ne tik mus grūste grūdate į nežinią, bet ir nežinote JAV ir Rusijos susitarimų Aliaskoje.

Nebūkite tokie užsiciklinę ir nemąstantys.

Nes šiuo metu jūs esate atsakingi už mūsų visų likimą.

Nustokite Lietuvos žmones laikyti kvailiais, o save už juos protingesniais.

Antraip pasitraukite.