1 nuotr.Mano laikais taip buvo kalbama tik apie Leniną. Tačiau laikai pasikeitė ir nei Lenino, nei jo paminklų Lietuvoje nebeliko. Tiesa, kai kas, matyt, širdyje vis dar išlikęs bolševiku, retsykiais mėgina su Leninu susiskambinti, bet įtariu, kad jam veikiausiai atsakinėja koks išprotėjęs mauzoliejaus darbuotojas.
Monikos atvejis ypatingas. Nei ji atėjo į LRT, nei ją kas išrinko. Pasistatė ką reikia ir kam reikia. Mat puikiai užsirekomendavo ne savo straipsniais ar TV reportažais, o uolumu tarnaujant užsienio kapitalui, kai dirbo Hanso Luiko kompanijoje „Delfyje". Tad globalistinis modelis buvo perkeltas į Lietuvos radiją ir televiziją.
Tad nieks nenustebo, kai per prezidentinius rinkimus ir į seimą svarbiausi klausimai pretendentams į valdžią per LRT buvo du: „Kiek lyčių?" ir „Kieno Krymas?". Šiandien, apsireiškus Trampui, metas pagaliau pripažinti, kad tai buvo ne klausimai, o psichologinis testas: turi Lietuvos politikai stuburą ar jau nebe?
Pasirodo, kad ne. Nes tik tokie Europarlamente bei vietos valdžioje reikalingi. Nemąstantys, neprincipingi ir neprieštaraujantys niekam bestuburiai. Kuriems karas yra geriau nei taika, o ukrainiečių gerovė daug svarbesnė nei Lietuvos gydytojų bei mokytojų išlikimas. Be kurių joks gyvenimas - nebe gyvenimas...
Tiesa, bestuburiai politikai mums siūlo saliamonišką sprendimą: nelaukti mėnesių mėnesiais specialistų, o gydytis per atstumą. Internetu arba telefonu. Tuomet ir aš turiu tokiems politikams pasiūlymą, kaip lėšas sutaupyt: paleist seimą ir įkurdinti ten papūgas. Jos geriau moka atkartoti kas sakoma šeimininkų.
P.S. O nemirtingajai Monikai siūlau per kitus debatus savo nepamainomiems laidų vedėjams įsakyti, kad busimieji kandidatai į valdžią ne tik atsakytų kiek yra lyčių, bet ir jas visas išvardintų, nes man pačiam tai niekaip nepavyksta... (Nors suskaičiavau visus atsikišusius daiktus: pradedant pirštais ir baigiant nosim!)
