Medicina tolsta nuo žmogaus

Nors politikai susiriesdami kartoja apie būtinybę kaimą artinti prie miesto, kaimiečiai mato visai kitokią realybę. Kultūros namai, bibliotekos, mokyklos, medicinos punktai uždaromi randant tam tūkstančius priežasčių. Sprendimų politikai dažnai dorai paaiškinti negali, nes visuomet tarp jų atsiras neva „ginančių“ kaimo žmogų, o iš tiesų besikraunančių politinį kapitalą. Kaimiečio niekas neklausia, ar toks optimizavimas jį artina prie miesto, ar atvirkščiai - tolina. Politikams svarbiausias argumentas - pinigai.

Šalyje viskas optimizuojama. Ypač skausmingai šiuos procesus jaučia kaimas, nes sparčiai mažėja medicinos punktų. Esą žmonės privalo gauti geros kokybės paslaugą, o med. punktuose dirbančios bendruomenių slaugytojos to suteikti negali.

Ką priverstas daryti sunegalavęs kaimietis? Nusibelsti į miestą. O ką daryti, kad diedukas mašinytės nebevairuoja, o optimizuodami transporto sistemą rajonų politikai paliko vos vieną autobuso maršrutą?!

Nėra med. punkto, nėra problemos

Raseiniškiams politikams po poros savaičių teks apsispręsti, ar uždaryti septynis medicinos punktus. Šį pasiūlymą savivaldybei yra įteikęs Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC). Toks optimizavimas, sako šio centro direktorė Violeta Užringienė, padėtų sutaupyti per metus apie 60 tūkst. litų, nes pinigų med. punktams amžinai trūksta.

Ar sutiks Raseinių išrinktieji, V.Užringienė nėra užtikrinta. Pasak jos, kaimo žmonėms blogiau nebūtų. Tik geriau. Anot jos, tie medicinos punktai dabar vos gyvi. Jų pastatai neapšiltinti, kai kurie glaudžiasi apleistose mokyklose, o ten radiatoriai nupjaustyti, žiemą slenksčiai neatitirpsta, kai kur net tualeto nėra. Slaugytoja atvažiuoja vos kelioms valandoms. Ir žmonių ne tiek daug ateina, nes prie kai kurių med. punktų „prisirašę“ vos 200 gyventojų, o pagal Sveikatos apsaugos ministerijos normatyvus turi būti ne mažiau kaip 800.

Ką nuspręs politikai, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Kurlavičius nesiryžta prognozuoti. Jis sako, kad pavaduotojas priimtas į šias pareigas „stiprinti kai kurių funkcijų vykdymo“ ir siekiant palengvinti darbą direktoriui. Nesvarbu, kad ankstesnė administracijos direktorė Aurelija Ložytė vertėsi be pavaduotojo. Raseinių politikai nieko naujo neišrado, juk sąrašuose tokia pareigybė buvo, tik nebuvo žmogaus.

Pasak PSPC vadovės, rajone iš 18 medicinos punktų ketinama uždaryti 7: Pramedžiavos, Požėčių, Perkūniškės, Šarkių, Gruzdiškės, Alėjų, Naudvario. Jie būtų prijungti prie kitų punktų ar ambulatorijų. V.Užringienė neslepia, kad vietiniai žmonės tuo nepatenkinti, bendruomenės priešinasi.

Būtų liūdna

Lyduvėnų (Šiluvos sen.) bendruomenės pirmininkė Janina Vileikienė pasakojo, kad kilus diskusijoms, ar uždaryti medicinos punktą jų kaime, žmonės buvo vieningai sukilę.

„Mūsų miestelyje nedaug žmonių gyvena, bet punktas labai reikalingas. Yra ir po vieną gyvenančių invalidų, turime daug žmonių, kuriems reikia vaistus leisti, atvežti kompensuojamuosius, nes patys žmonės neįstengia nuvažiuoti iki Raseinių. Felčerė ir tokius dalykus atlieka, tyrimus, kraują nuveža. Pačiam nereikia važiuoti. Viskas vietoje“, - medicinos punkto pranašumus dėsto bendruomenės „Lyduvėnai“ pirmininkė.

Ji sako, kad jeigu liktų med. punktas tik Katauskiuose, tai žmonėms reikėtų 6 kilometrus įveikti. O galinčiųjų ten nusigauti savarankiškai miestelyje - vos vienas kitas.

„Iš moterų, kurios gali nuvažiuoti, mes esame gal trys, ir visos dirbančios, - aiškina J.Vileikienė. - O ką tiems žmogiukams daryti, kurie yra pensininkai ir su lazdele vaikšto? Jeigu mus prijungtų prie Katauskių, kaip ta felčerė atvažiuotų, keliai žiemą juk būna nenuvalyti“.

Anot bendruomenės vadovės, jų felčerė Vitalija Petrauskienė, nors per savaitę Lyduvėnuose būna antradieniais ir penktadieniais, - tikra Dievo dovana. Kai reikia, tai ji atvažiuoja ir kitomis dienomis.

„Svarbiausia, kad tas mūsų miestelis - vieni pensininkai, kuriems 70 metų ir daugiau, jaunesnių nedaug. Žmonės felčerės laukia. Jeigu kur užtrunka ilgiau, jie tuoj skambina, teiraujasi, ar atvažiuos. Jeigu netektume punkto, labai skausminga būtų. Mes nebeturime nieko: mokyklos nėra, bibliotekos nebėra. Jeigu dar ir med. punktą uždarytų, tai visai nieko neliktų“, - baiminasi J.Vileikienė.

Biržiečiai neskubėjo

Biržų PSPC buvo sukūręs planą rajone uždaryti šešis med. punktus. Bet vietos politikai tam pasipriešino. Jų neįtikino argumentas, kad vien punktas Geidžiūnuose PSPC atneša daugiau kaip 25 tūkst. litų nuostolį. Sprendimas atidėtas.

Biržų PSPC direktorius Leonidas Sologubovas nekaltina dėl to politikų. Jis sako suprantantis žmones, kuriems med. punktas greta bibliotekos likęs vieninteliu kultūros židiniu kaime.

„Žmonės ateina pasikalbėti, nusipirkti būtiniausių vaistų, pasimatuoti kraujo spaudimo. Kaime likę vien seni žmonės, vaikai išsivažinėję, emigravę, palikti vieniši, autobusai nekursuoja. Todėl žmonėms med. punktai - kaip išganymas. Mes ne už tai, kad reikia uždarinėti, bet galvojame, iš ko reikės mokėti atlyginimus gydytojams“, - L.Sologubovas viliasi, kad galbūt kokių nors išeičių, kaip išlaikyti visus 14 med. punktų, per metus atnešančių 60 tūkst. litų nuostolių, pasiūlys Sveikatos apsaugos ministerija.

Jie - ne socialiniai darbuotojai

„Privatizuojamos medicinos punkto patalpos, 52,42 kv.m, pastatas mūrinis, 1 aukšto, Netičkampio kaime“. „Privatizuojamos medicinos punkto patalpos, 46,81 kv.m, mūrinis, 1 aukštas, Paikiškių kaime“. Tokių skelbimų galima rasti ne tik Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės savivaldybėje iš 10 kaimo medicinos punktų likęs tik vienas ir Gudelių ambulatorija. Bet, kaip tvirtina Marijampolės PSPC vyriausioji gydytoja Regina Čiuplevičienė, nėra jokių problemų.

„Pas mus tiek gydymo įstaigų, kad kur koją žengi, ten įstaigos“, - PSPC vadovė sako, kad tokį tankumyną lemia daug prisikūrusių privačių ambulatorijų.

R.Čiuplevičienė tvirtina, kad esama tvarka kaimo žmonėms nepaprastai patogi. Vienas mobiliosios tarnybos ekipažas per dieną spėja savivaldybėje apvažiuoti visus ligonius, kuriems reikalinga pagalba, suleidžia vaistus.

Tačiau mobilioji tarnyba važiuoja tik pas tuos, kuriuos pirma apžiūrėjo gydytojas. O štai kaip jį pasiekti kaimo žmogui?

„Jis pas mus atvažiuoja, nes mes negalime važiuoti pas jį į namus, išskyrus tuos, kurie turi negalią. Dauguma iš Vilniaus, Kauno atvažiuoja su geromis mašinomis, tėvelius atveža atlikti tyrimų. Pažiūrėkite, stacionaras pilnas senyvo amžiaus žmonių. O ką ta felčeriukė? Paglostys ranką. To mažai. Jūs manote, kai punktas buvo, seselė ką nors darė? Nieko nedarė. Pas ją ateidavo močiutės pasikalbėti. Buvo tiktai tokia socialinė pagalba. O diagnostikos nebuvo“, - naujos tvarkos pranašumus aiškina R.Čiuplevičienė.

Tačiau gal būtent to dažnai ir reikia senam kaimo žmogui, kuris pasijunta sveikesnis išsikalbėjęs, pasiguodęs ir pats išgirdęs paguodos žodį?

„Šito ir nereikia. Tai socialinė problema, čia ne gydytojo problema. Jūs labai sutapatinate, norite, kad daktaras paimtų ranką ir kalbėtų su jumis. Taip neišeina, nėra laiko. Tas senas žmogus gal tik norėjo spaudimą pasimatuoti. Dabar spaudimą kiekviena kaimynė matuoja. Jūs neįsivaizduojate, kaip žmonės jau išprusę kaime“, - PSPC vadovė gyrė marijampolietišką sveikatos apsaugos modelį, padedantį sutaupyti daug pinigų.

Antanas MATULAS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:

Teisė, kaip išdėstyti medicinos punktus ir ambulatorijas, yra palikta pirminės sveikatos priežiūros centrų steigėjui - savivaldybėms. Kas kur turi būti, iš esmės joms nereikia derinti su Sveikatos apsaugos ministerija.

Aš pats prieš daugelį metų dirbau felčeriu, ir mes daug ką darėme, ką dabar gali atlikti gydytojas. Bet buvo kitoks gyvenimo lygis, kitokios susisiekimo galimybės, tik viešasis transportas, todėl medicinos punktų reikšmė buvo didžiulė. Dabar jų poreikis mažėja, dėl to, kad žmonės labai dažnai vyksta gydytis iš kaimo į miestą, iš karto eina pas šeimos gydytoją.

Mano galva, medicinos punktus reikėtų reorganizuoti į slaugos, socialinių paslaugų ir sveikatos centrus, kad ten dirbtų ir bendruomenės slaugytoja sesutė, ir socialinė, ir lankomosios priežiūros darbuotojos. Kad kreipęsis žmogus galėtų gauti paslaugas vienoje vietoje. Tie trys dirbantys darbuotojai ir nutartų, ko reikia žmogui: ar lankomosios priežiūros, ar medicinos paslaugų. Jie galėtų ir dubliuoti viena kitos funkcijas. Pavyzdžiui, nuėjusi pas žmogų sesutė galėtų padėti jam apsitvarkyti.

Jeigu paslaugos būtų integruotos, tokie punktai kaime būtų labai reikalingi. Jeigu nieko nedarysime, med. punktus su dabartinėmis funkcijomis išlaikyti bus sudėtinga.