Druska - seniausias prieskonis, tačiau ji niekada nebuvo vien tik produktas. Kadaise dėl druskos kildavo karai, o valstybės, kurių teritorija ėjo druskos keliai, pirklius apkraudavo didžiuliais mokesčiais. Su druska susiję daugybė patarlių, priežodžių, pranašiškų ženklų, prietarų. Dėl jos naudos ir žalos vyksta nesibaigiančios mokslininkų diskusijos. Kuo gi taip vertinga ši mineralinė medžiaga, jeigu apie ją tiek daug kalbama?
Aukso vertės
Druska - vienintelis natūralus mineralinių medžiagų junginys, kurį gali pasisavinti organizmas. Jis yra laikomas vienu iš svarbiausių, nes yra būtinas visų gyvų būtybių gyvybinėms funkcijoms. Senovėje druska buvo didelė vertybė. Druska būdavo mokami atlyginimai valdininkams ir kariams. Senovės Romoje kelis šio mineralo gabalus buvo galima iškeisti į vergą, o Centrinės Afrikos valstybėse druska pagal svorį buvo prilyginta auksui - santykiu 1:1. Šio mineralo trūkumas arba staigus jo kainos pakėlimas tapdavo sukilimų („druskos maištai“) ir valdžios pasikeitimo priežastimi. Chemijos požiūriu druska - natrio ir chloro junginys. Natris yra svarbiausia mineralinė medžiaga, kurios galima aptikti kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. Kartu su kaliu jis reguliuoja organizmo skysčių pusiausvyrą. Šios dvi mineralinės medžiagos taip pat padeda palaikyti normalią organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, dalyvauja susitraukiant ir atsipalaiduojant raumenims ir nervų stimuliacijos procese. Natris padeda pernešti deguonį ir užkerta kelią susidaryti krešuliams. Kita labai svarbi natrio funkcija - aminorūgščių transportavimas ir anglies dvideginio išskyrimas. Natris būtinas susidaryti skrandyje druskos rūgščiai, be kurios neįmanomas virškinimas.
Kuo pavojingas druskos perteklius?
Kodėl gi druska vadinama „baltąja mirtimi“, jeigu ji gyvybiškai būtina kiekvienam žmogui? Kaip visada, svarbiausia - kiekis. Apskaičiuota, kad per metus žmonija visavertei mitybai turėtų sunaudoti apie 20 mln. tonų druskos. Šiuolaikinė pramonė jos sunaudoja daug daugiau - per 100 mln. tonų kasmet. Minimalus mums būtino natrio kiekis yra 1-2 g per dieną, daugiausia - 6 g šiaurės platumų gyventojams ir 20-25 g - pietų gyventojams. Tačiau, deja, paprastai druskos suvartojame gerokai daugiau. Vadinasi, jeigu mėgstate greitąjį maistą, bulvių traškučius, sūrius sausainiukus ir kitus šiuolaikinės maisto pramonės gaminamus skanėstus, greičiausiai esate persigėrę druska kaip sūdyta silkė. Druska didina apetitą, vadinasi, pirksite ir valgysite daugiau, o to ir reikia kulinarinių šiukšlių gamintojams.
Įdomu, kad daugelyje maisto produktų yra daug natrio ir chloro be jokio papildomo sūdymo, pavyzdžiui, piene natrio chlorido yra ne mažiau kaip 4 g/1 l. Ir laikantis vadinamosios bedruskės dietos gaunama 1-2 g druskos (ir daugiau, jeigu į valgiaraštį įtraukiama duona ir bulvės). Todėl nereikia jaudintis, jeigu per mažai pasūdote ruošiamą patiekalą, priešingai, savo organizmui darote didelę paslaugą. Druskos perteklius sukelia didesnį kraujo spaudimą, didina infarktų ir insultų riziką. Sveikas organizmas geba per parą pašalinti 3-4 g druskos, o visa kita, kaip nesunku suprasti, atidedama ir kaupiama. Dėl to sulėtėja vandens apytaka - žmogus išburksta, padidėja krūvis inkstams, sutrinka kraujotaka, kalio ir kalcio apykaita, o dėl to prasideda rimtos ligos.
Ir vis dėlto...
Druska visais amžiais būdavo naudojama įvairiausioms ligoms gydyti. Yra daugybė įvairiausių receptų su druska, jais galima sėkmingai pasinaudoti ir namų sąlygomis.
Sloga arba užsikimšusi nosis. Naudinga į nosį purkšti arba ją praplauti sūriu vandeniu. Tinka tiek valgomoji, tiek jūros druska. 0,5 šaukštelio druskos ištirpinama stiklinėje šilto vandens.
Tonzilių uždegimas. Sergant chronišku tonzilių uždegimu rekomenduojama rytais skalauti gerklę sūriu vandeniu - iškart prabudus, taip pat pavalgius. 0,5 šaukštelio druskos ištirpinkite 0,5 stiklinės šilto vandens. Toks tirpalas padeda išvalyti gerklę ir balso stygas.
Vabzdžių įkandimai. Košelė iš 1 šaukštelio druskos ir trupučio vandens malšina skausmą ir niežulį, taip pat įkandimo vietai neleidžia patinti.
Lengvi apsinuodijimai. Šiuo atveju būtina grąžinti prarasto skysčio kiekį, iš organizmo pašalinti toksiškus produktus ir nuodus. Ligoniui duokite išgerti drungno sūraus vandens.
Druskos vonios
Druska ypač plačiai naudojama balneologijoje, juk druskos vonios - puikus vaistas nuo įvairiausių negalavimų. Tokios vonios gerina odos aprūpinimą krauju, o su prakaitu iš organizmo išskiriamos kenksmingos medžiagos ir toksinai. Druskos vonią galima pasidaryti ir namie. Vonioje gulėti reikia 15-20 min., o vandens temperatūra turi būti 36-38 laipsniai. Paprastai druska vandenyje ištirpinama taip: suberiama į plono audinio ar marlės maišelį, jis pakabinamas po karšto vandens srove. Maudantis tokioje vonioje muilo naudoti negalima. O po druskos vonios reikia apsipilti žemesnės temperatūros (1 laipsniu) vandeniu, gerai nusišluostyti ir lįsti po antklode. Norint pagerinti organizmo apykaitos procesus, padidinti nervų ir raumenų tonusą, naudinga maudytis spygliuočių ir druskos voniose: 150 g spygliuočių ekstrakto ir 1 kg druskos (valgomosios arba jūros) į 100 l vandens. Vonioje pagulėti po 10-15 min. kas antrą dieną, kursas - 10-15 seansų. Tokią procedūrą galima daryti kelis kartus per metus, jeigu kamuoja stuburo susirgimai, nervų sistemos sutrikimai, artritas. Gydant stuburo ir sąnarių ligas, naudingos ir grynai druskos vonios - 2 kg druskos į pilną vonią (apie 100 l vandens). Kursas - 10-12 dienų. Grynai druskos vonia (1 kg) padės odą išvalyti nuo spuogelių, bėrimų ir kitokių defektų. Beje, bioenergetikai mano, kad koncentruotos druskos vonios per 20 min. nuo žmogaus nuplauna visą energinį purvą...
Druskos olos
Speleoterapija - tai gydymas druskos olose. Toks gydymas ypač rekomenduotinas sergant kvėpavimo organų ligomis. Druskos olose yra ypatingas mikroklimatas. Jis stiprina imunitetą, iš kvėpavimo takų šalina kenksmingas bakterijas ir virusus, valo bronchus ir plaučius. Gydytojai mano, kad būnant tokiose olose paleidžiamas natūralus savigydos mechanizmas. Beje, norint pajusti tokį teigiamą poveikį, nebūtina leistis į šachtą, pakanka nusipirkti druskos lempą ir ją kartkartėmis įsijungti - ji sukurs druskos olų mikroklimatą tiesiog jūsų bute.
Kokia druska geriau tinka - jūros ar akmens? Tai nėra taip svarbu, svarbiausia, kad ji būtų nevalyta. Manoma, kad jūros druskoje yra beveik visas kompleksas mikroelementų, taip pat ir nevalytoje akmens druskoje. Bet tai ne visada tiesa. Pavyzdžiui, JAV jūros vanduo filtruojamas, kol gaunamas grynas natrio chloridas, o likęs skystis, kuriame gausu kitų svarbių mikroelementų, išpilamas. Ji taip pat „naudinga“, kaip ir išvalyta akmens druska. Beje, ir pardavinėjama joduota druska - tai ne tas pats, kas jūros druska, tai tiesiog jodu praturtinta valgomoji druska. O kur likusieji mikroelementai? Galioja dėsnis: produktuose padaugėjus arba sumažėjus vieno elemento, padidėja kitų mikroelementų poreikis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
