Nemokamas gydymas vis labiau brangsta - kokia sveikatos kaina?

Vilnietis Tomas „Vakaro žinioms" pasakojo savo istoriją. „Registravausi sausį dėl minkštųjų audinių, t.y. gerklės, magnetinio rezonanso. Tokį tyrimą daro Santarose esanti privati klinika, aš to tyrimo laukiau 5 mėnesius, nes būtent tokį daro tik ta klinika.

Toliau - registravausi neseniai pas neurologą, tai vieta nemokama būtų tik lapkritį Santarose. Imu mokamą paslaugą, nes negaliu laukti.

Taigi sumokėti teks daugiau nei 90 eurų, plius reikia elektroencefalogramos, tai dar 110 eurų. O ką daryt žmonėms, kurie kiekvieną centą skaičiuoja? Neįsivaizduoju", - kalbėjo vyras.

Eilių priežastis ir specialistų stygius

SAM informuoja, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų.

„Pačios gydymo įstaigos, kaip ilgų eilių priežastis, dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas", - sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis ir priminė, jog eilėms pas gydytojus stebėti yra sukurta eilių švieslentė („Švieslentė. Pacientų eilės - Oficialiosios statistikos portalas"). Pasak J.Gališanskio, pavyzdžiui, gegužės 7 dienos švieslentės duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius pas gydytoją kardiologą 69 proc. pacientų pateko per 30 dienų, 21 proc. - per 31-60 dienų, o 10 proc. pacientų turėjo laukti vizito daugiau nei 60 dienų. Pas gydytoją neurologą 74,5 proc. pacientų pateko per 30 dienų, 17,4 proc. - per 31-60 dienų, 8,1 proc. vizito laukė ilgiau nei 60 dienų."

„Nežinau aš tų švieslenčių, mane gydo ne švieslentės, - ironizuoja su „Vakaro žiniomis" kalbėjęs Tomas. - Mano patirtis rodo, kad tik susimokėjęs gali patekti pas gydytoją greičiau."

Turi pasiūlyti tris variantus

„Pacientams, kurie norėtų paslaugas gauti greičiau, primename, kad, kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą, jie gali patys laisvai pasirinkti sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusią gydymo įstaigą - tiek viešąją, tiek privačią, kurioje jie gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio", - akcentavo J.Gališanskis.

Išduodant siuntimą, anot pašnekovo, pas gydytoją specialistą, pacientui turi būti pasiūlytos bent trys gydymo įstaigos, kuriose teikiamos pacientui reikiamos paslaugos. Užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali per išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą, per gydymo įstaigų registracijos sistemas, telefonu arba atvykę į įstaigą.

„IPR sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai, o suplanuoti apsilankymai gali būti atšaukti, todėl iškart neradus tinkamo laiko, pravartu mėginti registruotis ir kitą dieną", - aiškino SAM atstovas.

Komentuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis ČAPLIKAS:

Reikia užbaigti sveikatos įstaigų tinklo optimizavimą. Tą mes bandėme daryti, ir tas nebuvo baigta iki galo. Tokiu atveju atsirastų ir pinigų, ir paslaugų, ir viskas būtų tvarkingiau. Reikia pripažinti, kad kai kuriais atvejais tikrai labai plačiai gyvename - kairė nežino, ką daro dešinė.

Kita vertus, mane glumina, kad pastaruosius metus stipriai pralošiama su srautais privačiai medicinai. Kas čia įvyko? Reikia nebijoti radikalių reformų. Kai mes nuo 2012 metų norėjome tą padaryti, buvome nelabai populiarūs, bet jeigu būtume tą padarę, sistema būtų dabar kitokia.

Kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS:

Neabejotinai turi būti priimti sprendimai, kad už eilių valdymą būtų atsakingos universitetų ligoninės, regionų ligoninės ir tos ligoninės, kurios būtų priskirtos specializuotai patologijai gydyti. Su siuntimo ir eilių valdymo problema turi būti susijusi tokių (sudėtingesnių atvejų, - aut. past.) ligonių dispanserizacija; diagnozės nustatymo terminas. Turi būti galimybė konsultuoti tokį ligonį, jei jis siunčiamas iš pirminio sveikatos priežiūros centro, reiktų konsultuoti jį kartu su šeimos gydytoju, naudojantis moderniomis konsultacinėmis priemonėmis. Tai yra atvejai, kurie turi būti tiesiog išnagrinėti.

Jeigu būtų mano valia, pasakyčiau, kad turi būti iš karto išdėstytos pagrindinių sveikatai ypač pavojingų ligų diagnostikos ir kompleksinio ištyrimo programos. Kitaip sakant, jeigu diagnozė pavojinga - kaip mūsų kalbamu atveju - diagnostikai turi būti sukurtas klasteris. Pavyzdžiui, infarkto, onkologinių ligų klasteris ir panašiai. Jie iškart būtų kitaip įtraukti į diagnozės, gydymo nustatymą, dispanserizaciją, įrašymą į planines konsultacijas, į aktyvų tokių žmonių iškvietimą.

Dar viena problema, kuri turi būti kartu nagrinėjama, kiek ir kokių specialistų šiuo metu yra. Jeigu yra specialistų trūkumas, tai jie bus perkrauti ir nepersivers per galvą. Taigi klasterių ir specialistų rengimo klausimai turi būti sprendžiami kartu. Kai turi skaičius, kokių specialistų ir kiek trūksta, gali pradėti spręsti problemas.

Labai svarbu keisti finansavimo taisykles. Šiuo atveju dabar, kai finansuojama ne gydymo kokybė ir diagnozės nustatymo greitis, o siuntimai ir priimtų ligonių skaičius, vėlgi yra negerai. Nepakankamai išskirstyti finansiniai ištekliai, kad eilių valdymas atitiktų gydymo kokybės, diagnozės greičio, diagnozės terminų nustatymo dalykus, kurie būtų aprašyti, nes tai turi būti padengta ir finansiniais, programos ištekliais; turi būti ir ligonių kasų skaičiavimai.

Ir dar - šeimos gydytojo negalima užkrauti, reikia, kad jis žinotų, kokioje komandoje, su kokiais specialistais dirba. Pamirštama, kad specialistai gali patys atvažiuoti į rajono ligonines, kur būtų galima sukaupti tokius ligonius ir nereikėtų laukti. Specialistams lengviau apvažiuoti ir suteikti konsultacijas arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

Labai svarbu, kokios darbo valandos ligoninėse, koks krūvis, ar tie specialistai nedirba 2-3 įstaigose iš karto. Išėjo iš valstybinės įstaigos į privačią... Ten daug trumpesnė pacientų eilė. Akivaizdu, kad reikia iškelti ligų gydymo, kokybės ir finansavimo rodiklius, kad ligoninė būtų pajėgi veikti. Reikia, kad būtų keliami reikalavimai dėl diagnozės tempo, gydymo kokybės ir gydymo efektyvumo ir už tai finansuojama, o ne tik dėl siuntimų skaičiaus, nukreipimų ir licencijų.

Tai ne tik Lietuvos problema, visose ES 27 valstybėse problema yra labai varginanti, dar Lietuva nepriklauso prie šalių, kur eilės be galo ilgos. Kaip kad, pavyzdžiui, Didžioji Britanija.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve sukaupti 640 mln. eurų, tačiau jie neliečiami

Klaikiai trūksta pinigų gydytojų algoms, vaistams ir kitoms būtinoms reikmėms, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve „voliojasi" apie 640 mln. eurų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad šį kapšelį reikėtų atrišti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip nemano. Nors prognozuojama, kad jau po 8 metų Lietuvoje trūks per 10 tūkst. sveikatos apsaugos specialistų, naujiems privilioti ketinama per 5 metus atseikėti tik apie 30 mln. eurų.