respublika.lt

Atskirkime šlamštą nuo tikro maisto

(159)
Publikuota: 2024 birželio 06 17:53:58, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 2 nuotr.
Atskirkime šlamštą nuo tikro maisto. Pixabay.com nuotr.

Palankiai maitindamiesi galime net 30 proc. pagerinti savo sveikatą. Lengva pasakyti - sunku padaryti. Bet įmanoma. Apie kenksmingus įpročius, druskos, cukraus, pieno, kavos ir kitų produktų vartojimą kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu STUKU.

 

- Naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita rodo, kad europiečiai per daug vartoja druskos, jei jos sumažintų, sumažėtų ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kiek tos druskos vartoti?

- Eliminuoti visai druskos iš maisto raciono tikrai nereikia. Pagal rekomenduojamas maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas 10 metų ir vyresniems žmonėms ne daugiau kaip 5-6 g per parą. Vaikams iki 2 metų - ne daugiau kaip 2 g 1000-čiui kilokalorijų energijos. Nuo 2 iki 10 metų - ne daugiau kaip 3-4 g per parą. Tai gana nedidelis kiekis. Druskos turėtų pakakti tiek, kiek įdedama gaminant maistą. Ant stalo druskinės neturėtų būti.

Pramonės įmonės druską naudoja kaip konservantą. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis yra skatinti gamintojus, kad jie gamindami maistą kiek galima mažiau dėtų druskos. Rinkoje matome maisto produktus, kurie paženklinti rakto skylutės simboliu. Jeigu matote taip pažymėtą produktą, tai druskos bus mažiau, nei kituose tos pačios grupės produktuose. Žinoma, tas ženklas signalizuoja ir apie cukrų, riebalus...

Lietuvos gyventojų mityboje trūksta jodo, todėl reikia vartoti joduotą druską. Maisto prekių parduotuvių lentynose yra joduota druska. Jodas nesilaiko tvirtai prie druskos kristalų, todėl kai gaminate maistą, joduotą druską berkite arba pačioje maisto gamybos pabaigoje arba jau ant pagaminto patiekalo. Ir dar atkreipkite dėmesį - paprasta druska neturi tinkamumo vartoti laiko, nes ji nuolat sūri, o joduota druska turi vartojimo laiką, nes jodas gali išgaruoti. Todėl joduotą druską pirkite mažose pakuotėse tam, kad suvartojus naują nusipirktumėte. Laikykite joduotą druską sandariai uždarytą, kad jodas neišgaruotų. Kadangi jodas neprisitvirtinęs prie druskos kristalų, jis gali nuslinkti, todėl imant tokią druską permaišykite indelyje.

Viešojo maitinimo įmonės maisto gamybai naudoja tik joduotą druską, duonos ir batono kepinių gamyboje irgi tik tokia druska naudojama. Gali kilti klausimas: jeigu kepa duoną, tai išgaruoja tas jodas? Yra apskaičiuojama, kokia turi būti jodo koncentracija, kadangi kepama aukštoje temperatūroje, susidaro pluta, ji neleidžia išgaruoti jodui.

- Ne viską namie gaminame ir visos suvartotos per parą druskos neapsiskaičiuojame.

- Yra maisto produktų, kurie savo sudėtyje turi daug druskos. Tokio maisto reiktų vengti, tai sūdyti, rūkyti, marinuoti produktai. Kasdieninėje mityboje daug tokių produktų neturėtų būti. Tyrimai rodo, kad druskos suvartojimas viršija rekomendacijas, tai nėra sveikatai palanku. Nes kai daugiau druskos, atsiranda arterinio kraujospūdžio didėjimo rizika, hipertoninės ligos rizika. Tai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų plitimu. Lietuvoje daugiau nei 50 proc. gyventojų serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. O perteklinis druskos vartojimas labai prisideda prie tų ligų plitimo.

- Vyresni žmonės dažnai sako: blogai jaučiuosi, nes jau amžius toks...

- Taip. Viskas susiję su įpročiais. Kad ir dėl druskos - jeigu žmogus įpranta sūdyti, tai, būna, sūdo net neparagavęs patiekalo. Šeimose būna įprotis visada ant stalo pastatyti druskinę. Kai nuolat vartojama daug druskos, liežuvio receptoriai pradeda menkai reaguoti į nedidelį druskos kiekį. Jeigu žmogus pratęs valgyti sūriai ir susirūpino savo sveikata, tai druskos vartojimą mažinti reikia palaipsniui.

- Cukrų vartojame irgi pagal savo įpročius.

- Cukrus yra vadinamieji smulkiamolekuliniai angliavandeniai, pagal rekomendacijas jų teikiama energijos dalis per parą neturėtų viršyti 10 proc. nuo paros maisto davinio kaloringumo. Kaip rodo tyrimai, kone dvigubas viršijimas yra. Dalis žmonių cukrų vartoja grynu pavidalu, deda į arbatą, kavą, gėrimus. Bet yra kai kurių produktų sudėtyje daug cukraus.

Prieš 10-15 metų buvo labai akcentuojama, kad sultis gerti sveika. Sultys ir yra smulkiamolekulinių angliavandenių koncentratas, aišku, yra vitaminų, mineralinių medžiagų... Cukraus vartojimas visuomenėje buvo išaugęs dėl sulčių vartojimo. Dabar jau rekomenduojama valgyti obuolį, apelsiną, o ne sultis gerti. Yra vadinamasis nematomas cukrus. Jeigu nusipirktumėte kilogramo kekę vynuogių, tai ją visą galima ir suvalgyti... O čia cukraus būtų vidutinio dydžio cukrinė. Džiovinti vaisiai turi daug cukraus. Saujomis jei valgysite, gausite daug cukraus. Žmonės nepagalvoja net, sako, va kaip gerai uogos, vaisiai. Viską lemia sąmoningumas, žmogus rinkdamasis maistą turi galvoti, ką valgo, kiek valgo, ko maiste yra. Reikia domėtis.

- Sakoma, valgykite daugiau augalinio maisto, kokio?

- Ypač daržovių reikia daugiau valgyti, nes daržovėse yra daugiau stambiamolekulinių angliavandenių. O vaisiai, uogos turi smulkiamolekulinių cukrų. Pagal rekomendacijas daržovių gyventojams reikia dvigubai daugiau nei dabar žmonės suvartoja.

Moksliniai tyrimai rodo, kad mityba tiesiogiai 30 proc. daro įtaką sveikatai. Jeigu mityba bus nepalanki, vadinasi, tais 30 proc. pats žmogus savo sveikatą žalos.

- Pakalbėkime ir apie miltus, į ką čia atkreipti dėmesį?

- Yra pilno grūdo malimo miltai ir baltieji miltai. Sveikatai palankesni pilno grūdo miltai. Baltieji miltai, kurie pagaminti iš grūdo miltinės dalies, tai grynai angliavandeniai. O jų mums ir taip per daug.

- Gal jau žmonės mažiau vartoja rūkytų mėsos gaminių?

- Mūsų tyrimai parodė, kad 40 proc. gyventojų pusryčiams valgo sumuštinius. Nors sakome, kad reiktų vartoti kruopų košes, kiaušinius... Apie 40 proc. žmonių ant duonos tepa sviestą. Pagal PSO rekomendacijas, sviesto ant duonos reikia tepti tiek, kad užsipildytų duonos skylutės, o perteklių - peiliu nubraukti. O išimamas iš šaldytuvo sviestas, jis nesitepa normaliai, papjaustomas plokštelėmis ir prilipdomas prie duonos.

- Kaimo žmonės pasakytų, visą gyvenimą rūkėme kumpius ir sveikai valgėme.

- Visi rūkyti gaminiai yra konservuotas maistas. Pats sveikiausias maistas yra šviežias. Jeigu konservuotas, toks maistas saugus, bet jis yra dirbtinai pasendintas - tai viena. Antra - konservuojant ir druskos pridėta, o jeigu rūkoma rūkykloje, tai patenka su dūmais formaldehido dervos, tai kancerogeninės medžiagos, kurios skatina vėžio vystymąsi. Todėl rūkyti gaminiai nėra palankūs sveikatai. Retkarčiais kaip delikatesas vartojamas, aišku, reikšmingos įtakos sveikatai neturės. Bet jei tai tampa mitybos įpročiu - tai nėra gerai.

- Ir prieskonius labai mėgstam. Kaip skaninti sveikiau maistą?

- Jeigu norite ryškesnio skonio, nereikėtų pirkti sintetinių prieskonių mišinių. Yra natūralios prieskoninės žolės, natūralūs prieskoniai - kad ir pipiras, bet ne sintetiniai milteliai. Skaitykite etiketes. Žmonės neskaito etikečių, todėl nežino, ką valgo.

- Ar vyresniems žmonėms galima gerti pieną?

- Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvos gyventojų netoleruoja pieno, kadangi jų organizme trūksta fermento - laktazės, arba to fermento išvis nėra. O šis fermentas skaldo pieno angliavandenį - laktozę. Vyresniame amžiuje visų fermentų akyvumas mažėja, lygiai taip pat mažėja ir laktazės aktyvumas. Jeigu vaikystėje, jaunystėje žmogus toleravo pieną, tai senatvėje gali atsirasti problema, nes nėra to fermento. Kita problema, kodėl vyresniame amžiuje sunkiau virškinti saldų pieną, - kai saldus pienas patenka į skrandį, jis sukreša tvirtais dribsniais, kuriuos reikia suskaldyti, o fermentų aktyvumas silpnesnis, todėl atsiranda virškinimo problemų. Todėl vyresniame amžiuje rekomenduojama vartoti rauginto pieno produktus. Tokius vartojant jie ir skrandyje išlieka švelnūs, purūs ir lengvai suvirškinami.

- O kaip be kavos... Kiek gerti ir ar sveika?

- Tyrimai rodo, kad du puodeliai kavos nekelia jokios įrodytos rizikos sveikatai sveikam žmogui. Bet žmonės yra pratę ryte atsikėlę nieko nevalgę gerti kavą. Kava - jų pusryčiai. Tai yra blogai, nes kava dirgina skrandžio gleivinę, pradeda skirtis virškinimo sultys, o maisto nėra, tik kava. Taigi gali atsirasti erozijos, opos. Turinys iš skrandžio patenka į dvylikapirštę žarną, irgi dirginimas vyksta. Jeigu pusyčiams, pavyzdžiui, suvalgysite košę ir atsigersite kavos, - tai puiku.

Bet jeigu papietavote, suvalgėte mėsos patiekalą ir išgėrėte kavos, tai ji gali sumažinti geležies įsisavinimą apie 60 proc. Kruopų košėje geležies labai nedaug. Taigi kai valgote mėsą pietums, tai kavą gerkite dvi valandos prieš ar po tokio valgymo.

- Kertame mėsos kepsnius, bet mažai judame, dirbame prie kompiuterio. Gerai taip?

- Labai svarbu mitybos adekvatumas. Kai valgome, jaučiame malonumą, mums skanu, bet mes suvartojame tam tikrą kalorijų kiekį. Jeigu suvartojame daugiau nei išeikvojame, tai negerai. Žmogui pradeda augti kūno masė. Kas daugiau juda, tam kalorijų daugiau reikia ir atvirkščiai.

- Kai tiek daug žinote, Jūs pats visada skaitote etiketes, labai atsakingai maitinatės?

- Kuo daugiau žinai, tuo lengviau pasirinkti maistą. Užmetei akį į sudėtį ir matai, ko ten yra. Kuo daugiau žinau, tuo mityba yra sveikesnė. Žmonėms reikia žinoti, ką geriau valgyti ir kodėl. Kai žinai, kokios gali būti sveikatos pasekmės, tada rimtai žvelgi į mitybą.

Yra sveikatos sutrikimų, galinčių lengvai praeiti, bet ligos dažnai yra lėtinės, dažnai - pažengusios, tai jas tik pristabdyti galima. Atgal grįžti galimybės jau nėra. Todėl labai svarbu, kad žmogus pradėtų rūpintis savo sveikata tada, kada ji pati geriausia, kad ji tokia ir liktų. O tai priklauso nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, gyvensenos.

Žinoma, ir aš pats sau leidžiu kokį saldumyną, bet čia svarbu, kad tai netaptų mitybos įpročiu. Juk suvalgai ir torto, ir pyragaičio, saldainių, bet ne kasdien ir ne dideliais kiekiais. Aš pats vartoju daug daržovių, kai reikia, maisto papildų, nes ne viską gauname su maistu - visa tai duoda rezultatą.

 

 

 

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
61
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (159)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip dirbate - iš namų ar vykstate į darbo vietą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +23 C

+11 +18 C

+11 +18 C

+15 +23 C

+17 +23 C

+18 +24 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-6 m/s