respublika.lt

Nauja piktžolė nebijo net pesticidų

(34)
Publikuota: 2024 birželio 06 19:03:45, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Dėl tobulėjančių technologijų ūkiai žada naudoti mažiau pesticidų savo laukuose. Pixabay.com nuotr.

Į „Vakaro žinių" redakciją paskambinęs bitininkas Albertas iškėlė klausimą, ar įmanoma, kad kada nors ūkiai naudos mažiau pesticidų? „Suprantu, kad ūkininkams sunku išsiversti be pesticidų, bet gal galima mažiau naudoti? Šiais laikais juk daug dalykų įmanoma, kai yra noro", - kalbėjo vyras.

 

Pasak Žemės ūkio ministerijos, norint išlikti konkurencingais, būtina augalų apsaugos produktus naudoti tik, kai to reikia, ir tik tiek, kiek reikia augalams apsaugoti.

„Šiai dienai Lietuvoje nepakankamas alternatyvų turėjimas labai apriboja galimybes atsisakyti šiuo metu naudojamų augalų apsaugos produktų arba juos pakeisti į mažiau rizikingus produktus, kurių taip pat trūksta ir ES lygiu", - teigia Žemės ūkio ministerija.

Tręšimo žemėlapiai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys Janas Udo SPARENBORGAS, jau 12 metų vadovaujantis didžiuliam 3500 ha ūkiui Šiaulių rajone, link Naujosios Akmenės, sako, kad mokslas nestovi vietoje ir netolimos ateities ūkininkavimas bus tikslingesnis.

Pasak jo, technikos gamintojai dirba su technologijomis, kad būtų mažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas. Yra kameros, kurios gali atskirti piktžoles, ir purkšti tik tam tikrą vietą, kur yra piktžolių. Galima su dronais apskraidyti lauką, nufotografuoti ir įsivertinti situaciją dėl tikslingesnio chemikalų naudojimo.

„Manau, jau po kelerių metų tos technologijos ateis ir ūkininkai taip ūkininkaus. Mes ir dabar dirbame su tręšimo žemėlapiais. Darome pagrindinį tręšimą, o kitus tręšimus vykdome pagal potencialų žemėlapį. Kitaip sakant, mes įvertiname pastarųjų 10 metų palydovų nuotraukas ir matome, koks yra derliaus potencialas. Tręšiame tik tas vietas, kur potencialus derlius būna didesnis", - pasakojo J.U.Sparenborgas. Taip sunaudojama mažiau priemonių, sutaupoma lėšų ir tausojama gamta.

Pašnekovo teigimu, jeigu kas nors įsivaizduoja, kad ūkininkai purškia laukus bet kaip, didžiuliais kiekiais, tai yra mitas. Ūkininkai skaičiuoja savo išlaidas, o augalų apsaugos priemonės yra labai brangios, priklausomai nuo metų ir oro sąlygų, išlaidos augalų apsaugos priemonėms gali siekti 80-120 Eur už hektarą. „O jeigu naudotume pilną schemą, tai būtų ir 200 Eur už hektarą. Mes neturime tikslo naudoti daug chemikalų. Be to, kiekvienas purškimas yra stresas augalams, - kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas. - Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, naudoja mažiausiai augalų apsaugos produktų. Pavyzdžiui, Vokietija, Anglija, Prancūzija turi visai kitą piktžolių spektrą. Ten yra pelinis pašiaušėlis, jis greit tampa atsparus veikliosioms medžiagoms." Anot J.U.Sparenborgo, Vokietijoje, Anglijoje, kur žemė būna įvertinta 90 balų, ir kur kviečių derliai iš hektaro du tris kartus didesni nei Lietuvoje, pasitaiko, jog negalima auginti kultūrų. Nes čia karaliauja pelinis pašiaušėlis, kurio chemikalai nebeveikia.

Tiesa, ši piktžolė jau pasirodė ir Lietuvoje, pelinio pašiaušelio jau aptikta Pietų Lietuvoje, aplink Marijampolę, Joniškį. Todėl ūkininkai raginami būti atidūs ir stebėti savo laukus. „Jei mano ūkyje atsirastų tokia žolė, kaip pelinis pašiaušėlis, eičiau į lauką ir pats raučiau rankomis", - kalbėjo pašnekovas.

Dažniausiai purškiama naktį

Mūsų šalies ūkininkai glaudžiai bendradarbiauja su bitininkais, jie privalo bitininkus informuoti apie purškimą prieš 48 val. Tada bitininkai gali uždaryti bites nakčiai, kol purškiami laukai. J.U.Sparenborgas aiškino, kad laukų purškimai yra kontroliuojami, čia privaloma laikytis griežtų taisyklių, turi būti išlaikyti atstumai nuo griovių, vandens telkinių. „Ant paties purkštuvo yra vėjo matuoklis, galime stebėti vėjo greitį. Dažniausiai purškiame naktį, vyksta mažiau augalų apsaugos priemonės garavimo, bitės naktį neskraido, ir vėjo dažniausiai naktį nebūna. Ir augalams mažiau streso. Vasarą purškiame naktį. Ne dėl to, kad darome kažką uždrausto", - kalbėjo jis.

Tiesa, J.U.Sparenborgas stebėjosi, kodėl ES uždraudė neonikotinoidus. Ūkininkai anksčiau galėjo naudoti beicą, tai buvo vienintelis būdas apsaugoti rudenį rapsus nuo tokio kenkėjo vabalo spragės. Kadangi nebegalima naudoti beico, ūkininkai priversti rapsus purkšti insekticidais nuo spragės. „Spragės deda lervas į rapsų šaknų sistemą ir ją sunaikina. O kai būdavo beicas, spragės suėsdavo veikliąją medžiagą ir viskas", - kalbėjo pašnekovas.

Komentuoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius KALIBATAS:


Suprantu, kur yra šimtai hektarų, kur yra ūkininkaujama, kur tiksliai apskaičiuojama kiek, ko, kada reikia, - čia jau kitas dalykas. Aš pats turiu sodybą, gyvenu kaime ir kaimynai pesticidais išpurškė savo dirbamą žemę, buvo gana didelis vėjas ir atsikėlęs iš ryto žiūriu - mano tvenkinyje žuvys visos pilvais į viršų plaukioja. Kalbėjausi paskui su kaimynais.

Tiesiog išnuodijo žuvis ir viskas. Turėjau tas žuvis visas išgraibyti ir viską sutvarkyti. Prašiau kaimynų, kad daugiau tokių kvailysčių nedarytų. Šienauti nuolat reikia žolę, bus graži pieva ir nereikės nieko purkšti, nes žmonės ir patys nuodijasi. Tie žmonės ir savo bites taip išnuodijo, turėjo nemažai bičių, kasmet jų mažėjo. Iš 11 avilių nieko neliko. Nes purškė ir žolę, obelis, kriaušes kuo tik gali, visą aplinką nupurškė... Sakau, būkit protingi, nedarykite šito...

Aš esu už ekologinius ūkius, kur ekologiškai auginamos grūdinės kultūros ir vaisiai, manau, tai mūsų ateitis. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau pesticidų bus atsisakyta, nes įrodyta, kad kenkia žmogaus organizmui. Kai kas rašo, kad įtariamas kancerogeninis poveikis. Aš, kaip gydytojas, kategoriškai pasisakau prieš pesticidus.

Yra kolektyviniai sodai po 6 arus, sklypai nedideli. Pažįstami savo sklypuose pienes išrauna ir pieva graži, nereikia pilti jokių nuodų prieš piktžoles.

Skaičiai

2024 m. I ketv. eksportuota 155 761 kg herbicidų, tuo tarpu importuota - 1 031 012 kg; 2023 m. herbicidų eksportuota atitinkamai 651 167 kg, importuota 4 095 024,2 kg; 2022 m. eksportuota 768 720,7, importuota - 5 171 994 kg.

Pavyzdžiui, 2018 m. augalų apsaugos produktais (AAP) apdorotas žieminių kviečių plotas buvo 385 748,5 ha, sunaudota 468 054,2 kg AAP (100 proc. veikliąja medžiaga). 2014 m. atitinkamai buvo 338 932,9 ha ir 436 849,31 kg.

Pavyzdžiui, 2018 m. AAP apdorotas žieminių rapsų plotas buvo 127 835,6 ha, sunaudota 135 121,82 kg AAP. 2014 m. atitinkamai 97 241,1 ha, sunaudota 99 449,53 kg AAP.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
35
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (34)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +18 C

+13 +16 C

+12 +20 C

+13 +18 C

+18 +22 C

+23 +26 C

0-8 m/s

0-4 m/s

0-4 m/s