Regionų gyventojai pyksta dėl mažesnių pensijų

Tokią problematiką ne kartą kėlė Jurbarko verslininkas Gintaris STOŠKUS. Jis kritikuoja tvarką, kad individualūs pensijų taškai skaičiuojami nuo vidutinio šalies atlyginimo, kurį dažniausiai gauna dirbantys Vilniuje ar kituose didesniuose miestuose. O dirbę regione dėl to gauna mažesnę pensiją.

„Jurbarke atlyginimų vidurkis siekia 1800 eurų, kai Lietuvos vidutinis atlyginimas yra daugiau nei 2000 eurų „ant popieriaus". Tai reiškia, kad Jurbarko dirbantieji negali gauti papildomo individualaus taško, nes jis skaičiuojamas nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu negauni to taško, nukenčia tavo individuali pensijos dalis, ji yra mažesnė", - sako verslininkas.

Prezidentas žadėjo, bet pamiršo

Jis įsitikinęs, kad tokia tvarka yra neteisinga: „Ar žmogus kaltas dėl to, kad gyvena regione, kurie Lietuvoje taip nuskurdinti? Žinote, į Jurbarką pas mus prieš rinkimus buvo net prezidentas Gitanas Nausėda atvažiavęs. Atvažiavo pasiruošęs labai puikiai, kalbėjo apie traukos centrų išdėstymą. Jurbarką irgi paminėjo, matyt, iš mandagumo. Kalbėjo apie regioninį išvystymą, atlyginimų diferenciavimą, kad nebūtų tokio didelio atotrūkio, bet išrinko jį į prezidentus ir viską pamiršo.

O blogiausia, kad žmonės dažniausiai apie tai nežino, kol dirba. Daugelis domisi tik tuo, kiek sukaupė darbo stažo, kuris priklauso pagrindinei pensijų daliai. O apie šią papildomą dalį ir kaip ji skaičiuojama dažniausiai sužino tik tuomet, kai sukanka pensinis amžius. Ir tuomet žmonės pamato, kad vienų pensija yra 500-600 Eur, o kitų - 1000-1200 Eur. Tai ne visai teisinga."

G.Stoškus sako, kad toks pensijų apskaičiavimas diskriminuoja gyvenančius regionuose. „Dabar dalis žmogaus pensijos tarsi priklauso nuo to, kur jis gyvena, kol dirba. Bet gyvenama vieta yra ne visuomet nuo žmogaus pasirinkimo priklausanti aplinkybė. Gal tu pabaigei mokslus, įgijai specialybę, gavai paskyrimą ir išvažiavai dirbti į regioną. Tuomet nebuvo tokios atlyginimų diferenciacijos, pensijos tiek Kaune, tiek Vilniuje buvo vienodos. Bet buvo sugalvota taškų sistema. O kiek Vilniuje yra specialistų, kurie išlaikomi iš biudžeto ir gauna net ne vieną, o gal net kelis tuos vidutinius darbo užmokesčius? Jie ir pensiją daug didesnę sukaupia. Argi tai teisinga?

Nuolat girdime apie regionų stiprinimą, apie strategijas, kaip pritraukti į regionus jaunus žmones. Bet nutylima, kad žmogui neapsimoka dirbti regione", - stebisi verslininkas.

Regionai nuskurdinti

Jis sako, kad regionus reikėtų stiprinti, o ne juos smukdyti: „Pavyzdžiui, Jurbarke per ketverius metus gyventojų skaičius sumažėjo dviem tūkstančiais. Dabar jų yra apie 25 000. Kai tuo tarpu 1990 m. gyventojų buvo apie 42 000. Nėra pramonės, labai nukentėjome nuo krizės Nepriklausomybės laikotarpiu, buvo nesėkminga privatizacija.

Labai gerai visa tai atsimenu. Dabartiniai socialdemokratai neprisimena pramonės sunaikinimo 1992-1996 metais? Todėl tuo metu jiems buvo tokie nesėkmingi rinkimai. Turėjome puikų pramonės rajoną, vieną stambiausių mėsos kombinatų regione, o dabar pastatai apleisti, sugriuvę, galima filmus apie Černobylį filmuoti. Reikia pamatyti, kas liko iš regionų ir kaip ten gyvena žmonės."

Mažesnė alga, mažesnė ir pensija

„Vakaro žinios" kreipėsi į „Sodrą", kurios atstovai patikino, kad kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.

Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų. 2025 m. minimali mėnesio alga yra 1038 eurai „ant popieriaus". Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcingai mažesnė dalis stažo.

Vienas taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2025 m. VDU siekia 2108,88 euro. Sumokėjus mažiau įmokų, įgyjama proporcingai mažesnė taško dalis.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. „Jei žmogus turi įgijęs minimalų - 15 metų - bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Šiemet bazinės pensijos dydis yra 298,45 euro. Būtinasis stažas šiais metais - 34 metai. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi 15 metų stažo, ar 34 metus stažo, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 298,45 euro. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė", - paaiškina „Sodros" atstovė Malgožata Kozič.

Mažesnes pensijas gauna ir moterys

Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. 2025 m. vieno taško vertė 7,16 euro. Pavyzdžiui, šiemet išėjus į pensiją 34 metų stažą turinčio žmogaus, gavusio minimalią algą, pensija būtų 434,49 Eur, o jeigu jis uždirbdavo vidutinį atlyginimą, pensija siektų 570,53 Eur.

„Skirtumai tarp žmonių pajamų vėliau atsispindi ir jų pensijose. Tai pastebima ne tik tarp didmiesčių ir regionų gyventojų. Taip pat tarp vyrų ir moterų, skirtingų sektorių darbuotojų, sveikų žmonių ir žmonių su negalia. Pavyzdžiui, moterys dažniau išeina vaiko priežiūros atostogų, trumpam nutraukia darbą, slaugo artimuosius, dažnai gauna mažesnį atlyginimą - visa tai mažina jų sukauptą stažą ir pensijų taškus, todėl jų pensijos dažnai būna mažesnės nei vyrų", - sako „Sodros" atstovė.

Paklausta, ar planuojama keisti šią tvarką, ji nurodė, kad diskusijų, kaip sistemą gerinti ir tobulinti, vyksta nuolat: „Įvairiais politiniais sprendimais siekiama mažinti pajamų nelygybę pensijoje. Pavyzdžiui, sprendimas dėl bendrosios pensijos dalies suvienodinimo žmonėms turintiems minimalų ir būtinąjį stažą buvo priimtas siekiant gerinti mažiausias pajamas gaunančių pensininkų situaciją. Vis dėlto, šis sprendimas taip pat sukelia dalies žmonių pasipiktinimą dėl to, kad žmogus, dirbęs 15 metų, gauna tokią pat bendrąją pensijos dalį kaip tas, kuris dirbo 34 metus."

Išvykus į užsienį galite netekti pensijos

Tokioje situacijoje pasakoja atsidūręs senjoras Džovanis (Jovanny). Vasarą jis keliems mėnesiams išvyko iš Lietuvos į Venesuelą, o būdamas ten pastebėjo, kad nebegauna savo pensijos. Institucijose vyras girdi skirtingas versijas. Iš pradžių išgirdo, kad išmokos jam nebus stabdomos, o vėliau sužinojo, kad kol bus užsienyje, pensijos negaus. Tačiau situacija pasidomėjus „Vakaro žinioms", paaiškėjo, kad net ir viešint užsienyje pensiją gauti galima.

Prieš kelis metus dėl sudėtingos situacijos Venesueloje Džovanis ir jo šeima buvo perkelti į Lietuvą ir turi Lietuvos pilietybes. Jau kelerius metus jie čia laimingai gyvena, džiaugiasi, kad yra saugūs. Gyvenimas - ne rožėmis klotas. Kadangi Džovanis neturi reikiamo darbo stažo, gauna tik šalpos senatvės pensiją. Ji siekia vos 248 eurus. Tačiau ir tos išmokos nebegavo, kai neseniai išvyko į Venesuelą aplankyti giminaičių.

„Prieš kelis mėnesius išvykau į Venesuelą aplankyti ten likusios mamos, brolių, seserų, dukters ir anūko. Jų nemačiau jau kelerius metus. Prieš išvykdamas kalbėjau su „Sodros" atstovais ir jie mane patikino, jog kadangi išvykstu tik penkiems mėnesiams, niekur kreiptis nereikia ir išmoką gausiu. Tačiau iš tiesų išmoka nebuvo mokėta tris mėnesius. Kreipiantis į kitą instituciją, buvo atsakymas, kad pensijos negausiu, kol negrįšiu. Labai nerimauju, nes turiu sveikatos problemų, reikia mokėti už medikų konsultacijas, vaistus, tyrimus, o aš nebeturiu lėšų", - pasakojo į redakciją pasikreipęs senjoras.

Jis sako, jog dėl mažų pajamų, išvykdamas nutraukė nuomos sutartį, kad nereikėtų mokėti nuomos už tuos mėnesius, kai jis nebus šalyje. „Palikau veikiančią savo banko sąskaitą, lietuvišką telefono numerį. Atvykęs vėl grįšiu į darbą. Susitariau su darbdaviu, kad mano darbo vieta manęs lauks. Bet išmokos nebegaunu", - stebisi vyras.

Jis netgi parodė „Vakaro žinioms" atsakymą, kurį gavo iš Užsienio reikalų ministerijos. Jame nurodoma, kad, jeigu į Venesuelą Džovanis išvyksta trumpiau nei pusei metų, pensiją jis ir toliau turi gauti į savo banko sąskaitą. O jeigu Venesueloje jis pasiliks ilgiau nei pusę metų, išmokos bus sustabdytos ir bus deklaruotas jo išvykimas iš šalies.

Šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik žmonėms gyvenantiems ir deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Vyras tikina, kad šią informaciją gavo ne kartą iš skirtingų institucijų. Bet išmoka jam vis tiek buvo sustabdyta.

„Vakaro žinios" kreipėsi dėl šios situacijos į „Sodrą" ir sužinojo, kad priežastis, kodėl Džovanis pensija buvo sustabdyta, yra faktas, jog nutraukęs nuomos sutartį jis liko niekur nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos. „Kai nėra deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, šalpos senatvės pensijos mokėjimas yra nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos. Deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, mokėjimas bus atnaujintas nuo sustabdymo dienos be atskiro žmogaus prašymo. Tai reiškia, kad bus išmokėta taip pat šalpos senatvės pensija už buvusį laikotarpį", - nurodė „Sodros" atstovė Malgožata Kozič.

Tai nereiškia, kad Džovanis turi nuomotis būstą, kuriame negyvens, kol yra išvykęs. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą jis gali ir prie savivaldybės.