LRT diktatūra ir cenzūra

„Taryba dirbs toliau, atsakingai įgyvendindama LRT misiją. Pagrindinė žinia tokia, kad Taryba dirbs toliau, atsakingai, įgyvendindama LRT įstatyme numatytą (...) misiją. (...) Taryboje dauguma nutarė, kad tęstinis Tarybos darbas yra prasmingesnis organizacijos veiklai", - naujausią žinią po posėdžio pagarsino LRT tarybos pirmininkas Mindaugas JURKYNAS.

Tarybą sudaro 12 narių, todėl, nors dėl konfidencialumo priežasčių M.Jurkynas nenorėjo įvardinti konkretaus balsavusiųjų skaičiaus, galutinis sprendimas reiškia, kad prieš atsistatydinimą turėjo pasisakyti daugiau nei 7 nariai.

Pats M.Jurkynas sakė besilaikęs anksčiau savo išsakytos pozicijos ir balsavęs už tarybos atsistatydinimą in corpore - jo teigimu, tai padėtų „perkrauti" situaciją.

Vadovės likimo net nesvarstė

Pasak M.Jurkyno, per antradienio posėdį nebuvo keltas klausimas dėl nepasitikėjimo M.Garbačiauskaite-Budriene - apie tai pradėta kalbėti po to, kai praėjusią savaitę LRT iš pradžių priėmė, o po to atšaukė sprendimą į tiesioginį visuomeninio transliuotojo eterį nebekviesti „aušriečių" lyderio Remigijaus Žemaitaičio.

Kitas LRT tarybos posėdis numatytas vasario 17 d., jo darbotvarkė, M.Jurkyno teigimu, aptarta ir šiame posėdyje - pasitikėjimo LRT vadove klausimas nėra įtrauktas. Seime šiuo metu taip pat sudaryta darbo grupė, kuri turėtų sutarti dėl patobulintų LRT įstatymo pataisų - rezultatai turėtų paaiškėti iki vasario 14 d.

Direktorė trauktis neketina

LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad trauktis neketina: „Vyksta tyrimas, tyrimas atsakys į klausimus, kaip įvyko tai, kas įvyko ir ką mes galėtume padaryti geriau. Manau, kad pastaruoju metu į visas puses buvo pasiūlymų vieni kitiems atsistatydinti.

Matau Lietuvoje pernelyg daug (...) kaltųjų paieškos naratyvo tradicijos. Kuris, sakyčiau, yra sovietinis. Jeigu atleisime visus už visas klaidas, kokias jie yra padarę - greitai neliks kam dirbti", - akcentavo ji.

Tačiau dėl M.Garbačiauskaitės-Budrienės likimo nuomonės nekeičia premjerė. „Man atrodo, kad LRT buvo padaryti nepriimtini veiksmai ir kažkas turi prisiimti atsakomybę. O atsakomybę visada prisiima vadovas. Jeigu reikalaujame kiekvieno vadovo atsakomybės, tas taikoma bet kam - pradedant nuo premjero, ministerijų, kitų įstaigų ir privataus sektoriaus. Jeigu yra padaryta (klaida), vadovas turi prisiimti atsakomybę", - sako I.Ruginienė.

Interviu su Seimo nariu Rimu Jonu JANKŪNU:

- Šią savaitę „valstiečių" frakcijoje buvo diskutuojama LRT tema. Kokie klausimai buvo aptarti?

- Išklausėme Internetinės žiniasklaidos asociacijos pristatymą, kuris kalba apie tai, kad, šios asociacijos nuomone, valstybės skiriami pinigai LRT patenka į valstybės paramos kategoriją, tuomet jie turi būti suderinti su Europos Komisija (EK). Bet tai nebuvo padaryta.

Asociacija kreipėsi į EK su skundu, buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Tuomet žurnalistai kreipėsi į ES Bendrąjį teismą ir laimėjo. Dabar EK pradeda tyrimą dėl LRT finansavimo. Internetinės žiniasklaidos asociacijos siūlomi LRT įstatymo keitimai skirti tam, kad būtų pašalinti trūkumai, dėl kurių dabar EK vykdo tyrimą. Jeigu tyrimas nustatys, kad valstybės parama skiriama neteisėtai, gali nutikti, kad LRT bus įpareigota grąžinti tuos pinigus į valstybės biudžetą. Per dešimt metų skirta suma gali siekti apie pusę milijardo.

Taip pat pasikėlėme maždaug aštuonerių metų LRT įstatymo keitimo projektą, kuris buvo sukurtas ankstesnėse kadencijose. Tai geras projektas, bet jis buvo nustumtas LRT vadovybės pastangomis. Gal ir su išorinių jėgų įsikišimu. Analizuojame, ką iš to projekto būtų galima panaudoti, o tuomet išreikšime frakcijos poziciją. Siūlomi dideli keitimai, kaip ir iš Internetinės žiniasklaidos asociacijos. Suprantame, kad jie yra verslo lobistai ir gina savo interesus, bet tarp visko, ką jie siūlo, tikrai yra daug vertų dėmesio. Tik reikia viską kritiškai išanalizuoti.

Didžiausia problema yra LRT valdymas, kai LRT taryba pati duoda ir nurodymus, ir kontroliuoja jų vykdymą. Be to, pamirštama, kad LRT aukščiausias valdymo organas ir yra LRT taryba o ne generalinis direktorius. Nors taryba ir yra nustumta į šoną. Todėl turėtų atsirasti ne tik taryba, bet ir valdyba. Kad vienas valdymo organas duotų nurodymus, o kitas juos kontroliuotų.

Finansavimas taip pat yra absoliučiai ydingas. LRT yra nuolatiniame didžiuliame interesų konflikte, nes ji suinteresuota, kad mokesčiai, o konkrečiau akcizai ir GPM būtų kiek įmanoma didesni, nes nuo jų skiriamas procentas LRT finansavimui.

Beje, pernai metų birželį 18 Seimo narių kreipėsi į Vyriausybę su siūlymu nedidinti jokių mokesčių, kol nebus atlikta valstybės išlaidų analizė, ar negalima sutaupyti. Įdomiausia, kad buvo kreiptasi su prašymu į LRT skirti eterį ir paskelbti Seimo narių reikalavimą Vyriausybei. Bet LRT atsisakė suteikti eterį tokiai iniciatyvai. Nes jiems nenaudinga, kad mokesčiai stabilizuotųsi, jiems naudinga, kad jie didėtų, nes nuo to priklauso LRT biudžetas.

- LRT taryba šią savaitę nubalsavo neatsistatydinti. Kaip vertinate šį procesą?

- LRT taryba yra mažiausiai kalta dėl visos šios situacijos. Pirmiausia kalta LRT generalinė direktorė asmeniškai. Nes įvesta diktatūra ir cenzūra. Taip pat kaltas LRT įstatymas, prie kurio, manau, nagus prikišusi gali būti ir dabartinė LRT vadovė.

- LRT prieš kelias dienas paskelbė, kad į tiesioginį eterį nekvies R.Žemaitaičio. Ar tai patvirtina, jog juodieji nekviečiamų sąrašai, apie kuriuos kalbama ir viešai, iš tiesų egzistuoja?

- Akivaizdu, kad yra tokie sąrašai politikų ir kitų asmenybių, kuriuos galima kviesti ar negalima. Apie tai kalbėjome tyliai, kol LRT pati to nepaskelbė, kad konkretaus politiko nebekvies. Esu įsitikinęs, kad jau prieš kelis metus LRT viduje yra nuspręsta, kad Sveikatos Teisės Instituto taip pat nereikėtų kviesti į LRT po to kai du kartus mane pakvietė ir pasisakiau taip, kaip neatitinka, spėju, M.Garbačiauskaitės-Budrienės palaikomos linijos.

Turbūt ji yra visų temų specialistė, ir apie koronavirusą žino geriausiai. Tad tokios nuomonės, kaip mano, leisti negalima. Nes LRT eteryje buvo kruopščiai stengiamasi ginti Vyriausybės vykdomą koronaviruso valdymo politiką, kuri buvo labai panaši su vykdoma Kinijos komunistų partijos.

- Bet dėmesio gaudavote, kai LRT tyrimų žurnalistai imdavosi darbo.

- Taip, apie mane rašė tyrimus. Bet galvoju, o kodėl LRT žurnalistams neįdomu, kaip nutiko, kad Lietuvos žmonės net 160 mln. eurų permokėjo ESO? Buvo pasakyta, kad permokos bus grąžintos per 15 metų.

Kita tema - Valstybės kontrolė nustatė, kad 680 mln. eurų panaudoti neaišku, kam.

LRT tokie dalykai neįdomūs?

Sveikatos Teisės Instituto tyrimas apie koronaviruso finansus parodė, kad iš 5 mlrd. eurų pandemijai valdyti skirtų pinigų maždaug du trečdaliai taip pat buvo panaudoti neaišku, kam.

LRT nėra demokratijos sarginis šuo. Juk padori žurnalistika yra esminis demokratijos elementas, neleidžiantis ramiai gyventi visokiems aferistams. Bet dabar LRT tapo sargu, skirtu pridengti visokioms aferoms.

Šiandien žmonės jau klausia, kam iš viso ta LRT reikalinga. Daug kas nesupranta. Aš manau, kad sprendžiant pagal tai, ką jie dabar daro, LRT reikia panaikinti tuojau pat.

LRT įkurta tam, kad vykdytų savo misiją - skelbtų informaciją, kuri komerciškai yra nenaudinga. Tai kultūrinis turinys, šviečiamoji informacija, nes jie turi finansavimą, kuris suteikia galimybę nesivaikyti reitingų.

Bet ką jie daro? Konkuruoja nesąžiningai su televizijomis turėdami didesnį biudžetą. Ir perka tokias pačias paslaugas. Kokia čia šviečiamoji misija yra „Auksinis protas"? Juk mielai parodys tokią komercinę laidą koks TV3.

Be to, Seimo audito komitete paaiškėjo, kad yra apie 50 žmonių, kuriems LRT sumoka per metus apie pusę milijono už tai, kad jie skelbia savo nuomones ir komentarus LRT. O kitiems komentuoti neleidžia. Nes vadovybei turbūt nepatinka jų nuomonė.

O kai buvo kviečiama į mitingus už LRT? Kas tai? LRT naudoja eterį savo tikslais. Negana to, pati LRT generalinė direktorė viešina LRT tarybos nario laišką, kuriame užduodami visiškai teisėti ir pagal kompetenciją klausimai. Kam taip daroma? Kad būtų sukelta neapykanta šiam žmogui ir būtų jam daromas spaudimas.

Be to, LRT kišasi į politinius procesus. Kas čia dabar? LRT už priešlaikinius rinkimus? Suprantu, kad už tai gali agituoti opozicinės partijos, bet ne LRT... Ji turi būti apolitiška ir neutrali. Pažiūrėkite į LRT vedėjų veidus. Jie yra politiškai neutralūs? Valinskas, Tapinas. Tai yra neutralūs politiškai veidai?

- Kaip manote, kada būsite artimiausiu metu pakviestas į LRT eterį?

- Mano situacija nesikeičia. Esu tikras, kad esu juodajame sąraše. Jeigu LRT laisvas žodis bus suprantamas kaip komunistų laikais, kviečiamas nebūsiu. Nes tai yra radijas ir televizija su cenzūra.

Tad jeigu mane pakviestų į LRT, tai reikštų arba norą parodyti, kad žaidžiama demokratija, arba tai reikštų realius pokyčius. Bet tada pamatytume labai daug pokyčių ir labai daug naujų veidų eteryje, kurių dabar nematome. Tad būčiau ne aš vienas.