Švelnesni pradinio įnašo reikalavimai gali sumažinti būsto prieinamumą

Pasak ekonomisto, pinigų pasiūla šiuo metu atsigauna. Jis atkreipia dėmesį, kad M2 pinigų kiekis rinkoje per metus išaugo iki 59,1 mlrd. eurų.

„Jis artėja prie 2023 m. pradžios lygio. Lietuvoje fiksuotas 9,4 proc. augimas per metus, kai euro zonos vidurkis vos 2,9 proc. Tai rodo didėjantį likvidumą ir infliacinį spaudimą“, – pranešime cituojamas L. Marcinkevičius.

Pasak LLRI, M2 pinigų kiekis rinkoje susideda iš banknotų, monetų ir indėlių, kurie iš karto gali būti keičiami į grynuosius pinigus arba panaudoti atsiskaitymams negrynaisiais ir indėlių, kurių terminas yra trumpesnis nei du metai arba tų, kurie išmokami įspėjus prieš tris mėnesius.

Anot instituto atstovo, būsto kainos ir be šių LB sprendimų pakilo maždaug 10 proc. per metus, paklausą jau dabar palaiko augančios pajamos ir atsigavęs kreditavimas, o prie viso to prisidės dar kitais metais įsigaliojanti antrosios pensijų pakopos reforma.

„Antros pensijų pakopos lėšų išsiėmimas dar labiau kaitins rinką. Numatyta, kad gyventojams atsiimant lėšas ekonomiką pasieks dar 5,9 mlrd. eurų iš pensijų fondų – tai gali reikšti dar bent 10 proc. pinigų pasiūlos augimą ir papildomą kainų spaudimą“, – teigia L. Marcinkevičius.

„Rezultatas: vietoj lengvesnio įperkamumo, dar didesnės būsto kainos visiems“, – apibendrina ekspertas.

Apsunkinimai įsigyti antrą būstą – pertekliniai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) tuo metu teigia, kad LB Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) pasiteisino formuojant gerąja rinkos praktiką ir ugdant finansiškai raštingą visuomenės elgseną. Pasak organizacijos, nors pradinio įnašo pirmam būstui reikalavimai gali padidinti paklausą, tai yra gyventojams palankus centrinio banko žingsnis.

„Pradinio įnašo sumažinimas įsigyjant pirmą būstą gyventojams yra palankus. Tačiau svarbu prisiminti, kad prisiimti didesni įsipareigojimai reikštų didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turėtų būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį. Šis pakeitimas taip pat gali turėti įtakos būsto paklausai, tad svarbu, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka būtų pasiruošusi atliepti paklausos išaugimą“, – rašoma LBA pranešime.

Kita vertus, įdiegti apsunkinimai įsigyjantiems antrą būstą, bankų atstovų vertinimu, yra pertekliniai.

„Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais. Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą. Tad mes siūlėme koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu“, – teigia asociacija.

„Gaila, kad nebuvo atsižvelgta į rinkos siūlymus“, – rašo LBA.

Bankus vienijanti organizacija primena, kad ASN nustato minimalius reikalavimus būsto paskolos įnašui, tačiau konkrečius sprendimus dėl paskolų teikimo ir įnašo nustatymo finansų ir kredito įstaigos priima individualiai. Teigiama, kad svarstant paraiškas dėl paskolų, kaip ir anksčiau, konkrečiai įvertinama kiekvieno kliento situacija.

Kaip skelbta anksčiau, LB penktadienį atnaujino ASN, pagal kuriuos nuo kitų metų rugpjūčio pirmą būstą įsigyjantiems asmenims nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. nuo NT vertės pradinio įnašo reikalavimas.

Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre aktyviai siūlė centriniam bankui priimti tokį sprendimą. Jos manymu, tai duos daugiau galimybių jauniems asmenims ir šeimoms įsigyti nuosavus būstus.

Dabar galiojantys ASN numato, kad pirmo būsto paskolai gauti reikia ne mažesnio nei 15 proc. pradinio įnašo nuo įsigyjamos NT vertės.

Nuo kitų metų rugpjūčio įsigaliojantys ASN taip pat numato, kad griežtės skolinimo sąlygos antro ir paskesnių būstų paskoloms, bus griežčiau vertinamas pajamų ir paskolos įmokų santykis.