LB: biudžete – mažesnis pelno mokesčio surinkimas, auganti infliacija ir skola

Planuojamas kitų metų mažesnis pelno mokesčio surinkimas turėtų 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) poveikį.

Naujausia prognozė remiasi mokestinių pajamų padidėjimo ir prielaidų dėl šalies ekonomikos raidos palyginimu.

Nors valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 2026 m. pajamos iš pelno mokesčio padidės 25,4 proc., tačiau šio mokesčio bazė augs lėčiau – tik 6,7 proc., prie prastesnių rezultatų prisidės ir silpnesnė nei prognozuota šalies ekonomikos raida antrąjį praėjusių metų pusmetį, teigia LB.

Nors vertinama, kad Seime svarstomas 2026 m. biudžetas šiuo metu nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumui, vidutiniu laikotarpiu jis didins valstybės įsiskolinimą.

Pabrangus skolinimuisi ir didėjant išlaidoms gynybai, 2026-2028 m. laikotarpiu LB numato reikšmingą skolos ir jos tvarkymo sąnaudų didėjimą.

Prognozuojama, kad 2026 m. valstybės skolos dydis sudarys 45,1 proc., 2027 m. – 48,5 proc. BVP.

Nepaisant numatomo skolos ir jos tvarkymo sąnaudų padidėjimo, valdžios skolos netvarumo riziką mažina žemas įsiskolinimo lygis – jis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos vidurkis sudaro apie 88 proc. BVP). 

Pasak LB, sumažėjus pagrindinėms palūkanų normoms, naujo skolinimosi kaina stabilizavosi, o Lietuvos kredito rizika yra sumažėjusi ir vertinama kaip stabili.

Infliacijos pokyčiai – dėl mokesčių reformos, skatinančios fiskalinės politikos

Centrinio banko išvadoje teigiama, kad Vyriausybės biudžeto projekte siūlomi ir Seimo birželį priimti mokestiniai sprendimai 2026 m. šalyje didins kainas.

Lyginant su scenarijumi, kai tokių sprendimų nėra, numatoma vidutinė metinė infliacija kitąmet gali būti maždaug 1,2 proc. punkto didesnė, atitinkamai 2027 ir 2028 metais – apie 0,7 ir 0,5 proc. punkto didesnė.

Visgi didžioji šio poveikio dalis jau įtraukta į pernai rugsėjo LB makroekonomines prognozes, kuriomis remiantis vertinamas biudžeto poveikis kainų stabilumui.

„Projektuose numatomi nauji, į prognozes dar neįtraukti sprendimai iš esmės neturės poveikio infliacijai artimiausiais metais“, – teigiama išvadoje.

LB vertinimu, per artimiausius penkerius metus kainų lygis Lietuvoje galėtų būti maždaug 3 proc. didesnis, palyginti su scenarijumi, jei naujų sprendimų nebūtų – jie lems maždaug penktadalį (22 proc.) viso numatomo kainų padidėjimo 2026–2030 m. laikotarpiu.

Biudžete suplanuotas gyventojų pajamų ir socialinių išmokų, pensijų didinimas vidutinės metinės infliacijos Lietuvoje kitąmet iš esmės nepaveiks, 2027 m. ir 2028 m. atitinkamai didins po 0,1 ir 0,2 proc. punkto, bendrai per penkerius metus – apie 0,6 proc.

Įtakos kainų lygiui turės ir planuojamas papildomas pajamų surinkimas iš skirtingų mokesčių – vidutinę infliaciją nauji sprendimai kitąmet didins apie 1,1 proc., 2027 m. – apie 0,6 proc. punkto, 2028 m. – apie 0,4 proc. punkto, bendrai per penkerius metus – apie 2,7 proc.

Tarp naujų mokesčių vertinami sprendimai dėl įvairių akcizo tarifų (etilo alkoholiui, tabako produktams, elektroninėms cigaretėms, degalams, saldintiems gėrimams) didinimo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo centralizuotam šildymui ir kitoms sritims, naujo 10 proc. draudimo mokesčio ne gyvybės draudimo įmokoms – visa tai biudžetui turėtų sunešti apie 390 mln. eurų pajamų.

Anot LB, vidutinei metinei infliacijai įtakos iš esmės neturės didesnės pajamos iš pajamų ir turto apmokestinimo, nes tiesioginių mokesčių pokyčiai pirmiausia paveiks ekonominį rinkos dalyvių aktyvumą, o kainas – tik vėliau.

Tarp tokių naujų sprendimų – progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas, papildomos dedamosios nekilnojamojo turto (NT) tarifui, didesnis pelno mokestis, visa tai biudžetui turėtų sunešti apie 250 mln. eurų pajamų.

Didesnės investicijos, tarp jų – ir į krašto apsaugą, infliaciją laikotarpiu iki 2030-ųjų gali mažinti infliaciją iki 0,3 proc. punkto, nes šie sprendimai kurs pridėtinę vertę šalyje, padidins darbo našumą ir mažins vienetinių darbo sąnaudų, taigi ir kainų, augimą.

Kitąmet, lyginant su šiais metais, numatyta skirti papildomai apie 77 mln. eurų automobilių kelių infrastruktūrai, apie 1,5 mlrd. eurų didinami asignavimai su gynybos poreikiais susijusioms investicijoms – lėšos naujai ginkluotei įsigyti, karinės infrastruktūros plėtrai finansuoti. 

Valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos (ES) lėšomis).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų). 

Šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, po dviejų svarstymų parlamento posėdžių salėje jis turėtų būti priimtas iki gruodžio 23 d.