1 nuotr.Nuo Maskvos pradėto karo Ukrainoje sumažėjus tiesioginiam eksportui į šalį agresorę, tačiau jam išaugus į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) nares, nėra pagrindo patvirtinti, kad tos pačios prekės Rusijai tiekiamos per šias valstybes, pastebi Lietuvos bankas (LB).
„Remiantis viešai prieinamais Statistikos departamento duomenimis negalima užtikrintai atsakyti, ar Lietuvos prekių eksportas karo metu pradėjo per kitas NVS šalis keliauti į Rusiją. Tačiau išskaidžius prekių eksportą pagal kategorijas, matyti, kad sumažėjusios eksporto į Rusiją dalys nėra tos eksporto dalys, kurios reikšmingai padidėjo į kitas NVS šalis“, – banko pranešime teigia LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Kristupas Pribuišis.
Anot jo, tokių tendencijų LB nepastebėjo išnagrinėjęs transporto priemonių, mašinų ir chemijos bei plastikų pramonės gaminių eksporto struktūros pokyčius, lyginant 2021 m. ir 2022 m. III ketvirčio duomenis.
Banko skaičiavimais, lyginamuoju laikotarpiu eksporto į Rusiją dalis bendroje Lietuvos eksporto struktūroje krito 4 proc. punktais, o į NVS šalis išaugo 4,2 proc. punkto.
Pasak K. Pribuišio, eksporto į NVS šalis (neskaitant Rusijos) augimą, prasidėjus karui Ukrainoje, labiausiai lėmė ypač išaugęs transporto priemonių bei naftos ir jos produktų, gamtinių dujų, elektros ir kitų mineralinių produktų eksportas.
Mineralinių produktų tiek į Rusiją, tiek į NVS nares palyginamuoju laikotarpiu išvežta daugiau (1,62 proc. punkto į Rusiją ir 0,8 proc. punkto į NVS).
K. Pribuišio teigimu, išaugusį šių produktų eksportą į Rusiją lėmė padidėjęs elektros energijos eksportas, galimai dėl per Lietuvą tekančios elektros į Kaliningradą, taip pat aukštos elektros kainos, o eksporto į kitas NVS šalis išaugimas nulemtas elektros energijos eksporto į Baltarusiją padidėjimo.
Pasak jo, kiek proporcingiau kito chemijos pramonės prekių eksportas, į kitas NVS šalis dalis padidėjęs 0,5 proc. punkto., o į Rusiją – apie 0,7 proc. punkto.
LB vertinimu, mašinų ir įrenginių eksportas į Rusiją mažėjo labiausiai, o į NVS šalis nežymiai augo. Transporto priemonių eksporto dalis bendroje šalies eksporto struktūroje mažėjo 0,39 proc. punkto, kai į NVS šalis kilo 1,84 proc. punkto.
Tačiau, argumentuoja K. Pribuišis, toks eksporto augimas grindžiamas padidėjusia vidine paklausa, kuomet, pirmiausia Baltarusijoje, sutriko autotransporto priemonių tiekimas iš Rusijos.
„Išaugęs transporto priemonių eksportas į Baltarusiją nėra susijęs su sumažėjusia šių prekių eksporto į Rusiją dalimi, o veikiau paaiškinamas išaugusia transporto priemonių – daugiausia automobilių ir kitų autotransporto priemonių – vidine paklausa“, – teigia LB ekonomistas.
Tuo metu tarp eksportuojamų mašinų ir įrenginių bei chemijos ir plastikų pramonės gaminių, į Rusiją labiausiai sumažėjo anglies vamzdynų įtaisų, būdingų mechaninių įrenginių, skysčių siurblių ir oro siurblių eksporto dalys.
„Tačiau šių eksporto dalių sumažėjimas nėra proporcingas analogiško eksporto į kitas NVS šalis padidėjimui“, – sakė K. Pribuišis.
„Vienintelis proporcingumas gali būti įžvelgiamas kalbant apie dažų ir lakų eksporto dalį – į Rusiją ji sumažėjo, o į kitas NVS šalis – padidėjo, tačiau tai sudaro tik mažą dalį chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksporto pokyčio“, – pažymėjo jis.
