Karvės jau vežamos į mėsos kombinatus

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos duomenimis, melžiamų karvių skaičius šalyje sparčiai menksta, 2021 metais jų turėjome daugiau nei 226 tūkst., o 2025 metais - kiek daugiau nei 199 tūkst.

- Neseniai Kinija iki 42,7 proc. įvedė muitus kai kuriems pieno produktams, importuojamiems iš Europos Sąjungos. Ar tai turės kokios įtakos mūsų pieno gamintojams?

- Tai kad mūsų gamintojai ten nieko nevežė, kai uždraudė, ir nevežė. Viskas susiję su paklausa ir pasiūla. Kitas dalykas, yra dileriai, kurie supirkinėja sviestą, pieno miltus, pieno baltymus. Kai pigūs pieno miltai, susiperka, sviestų susikaupia, paskui matote, kaip būna, atrodė, iš kur tas sviestas taip išbrango?

Yra daugiau pasiūlos. Lenkija, Airija, Vokietija padidino pieno gamybą 1 proc. Mes, lietuviai, 2 proc., bet čia mūsų ašaros... Jeigu šiandien neatsivežtume iš Latvijos, Estijos, Prancūzijos baltyminių koncentratų, tai nereikėtų nei eksportuoti. Ir tos kainos nekristų. Jūs nueikite į parduotuvę ir nusipirkite litrą pieno. 2,5 proc. riebumo kainuoja 1,76 Eur. Mums jau 5 kartus numetė kainas, didelis ūkininkas gauna 25-32 euro centus už litrą. O mažiukai ūkininkai gauna kai kurie ir 10 centų už litrą. Parduotuvėje pienas 2,5 riebumo, o ūkininkas stato 4-6 proc. riebumo. Jei ūkininkui - 10 centų, tai kas pasiima tuos pinigus?

Žmonės perka vandenį savo reikmėms, kiek reikia susimokėti? Per parą gera karvė išgeria iki 100 litrų vandens. Tas ūkininkas, kuris gauna už litrą pieno 10 centų, turi 20 litrų pieno parduoti, kad parduotuvėje nusipirktų litrą pieno.

- Kodėl tiek mažai ūkininkams mokama? Vadinasi, pieno užtenka gamybai. Ar jau mūsų ūkininkai dirba tik iš inercijos?

- Sakoma, kad Lietuva 50 proc. eksportuoja. Mes per dieną superkame 3500 tonų lietuviško pieno. Tai per mėnesį apie 120 tūkst. tonų. Bet iš Latvijos, Estijos (superkama, - aut. past.) dabar jau 47 tūkst. tonų, plius iš Prancūzijos - baltyminis koncentratas, iš Lenkijos, Vokietijos - perteklinis pienas. Tai vos ne pusę pieno atsivežama. Mūsų ūkininkai nukenčia. Viskas yra oligopolinė sistema - penki perdirbėjai, penki prekybininkai...

Yra Maisto taryba, parduotuvėse kainos žiūrimos... Sakau, dedame - aš atsivežu savo sutartį su perdirbėju, atsivežu PVM sąskaitą, kiek man moka, ir dėkite jūs - perdirbėjai, prekybininkai. Ir skaičiuojame. Prekybininkų dalis yra 39 proc., mūsų - 21 proc. Spalio mėnesį 3500 karvių išvažiavo į mėsos kombinatus, ir dabar važiuoja. Tai kaip tą ūkininką pavadinti? Ar jis durnas? Dar ir pensiją prideda, kad nusišienautų. Mažiukus jau baigia iškratyt, jų pieno nereikia, kadangi galima atsivežti iš Latvijos, Estijos.

- Vadinasi, apsimoka atsivežt.

- Pas mus vidutinė ferma 10,2 karvės. Kadais pieno gamintojų buvo 257 tūkst. Šiandien likę 8,4 tūkst. Iš jų po kelis tūkstančius kasmet mažėja. Tų, kurie turi daugiau nei 500 karvių, yra 42 ūkiai. Daugiau nei 100 karvių, - 254 ūkiai. O paskui visi, kur turi 5-10 karvių, jie išnyks.

Pieno rinką užėmė lenkai. Jie žaidžia PVM, dempinguoja. Kad mes neaugintume. Jeigu nebūtų atsivežama pieno iš Latvijos, Estijos, tai reiktų mažiausiai dvi gamyklas uždaryti. Savo laiku Lietuvoje pieno gaminome 3,7 mln. tonų per metus. O dabar - 1 mln. 250 tūkst. Koks skirtumas.

Mes išmokas ES gauname mažiausias. Niekas čia negalvoja apie ūkininką.

- Juk kalbama, kaip svarbu apsirūpinti sava produkcija, esant tokiai geopolitinei situacijai ir nestabilumui. Vadinasi, svarbus kiekvienas ūkininkas.

- Grįžome iš Briuselio, mums išmokas nori mažinti iki 20 proc., o tas, kuris nieko negamins, turi kokius 10 ha, tai išmokės tau 3000 eurų, ir gali nieko nedaryti. O mums kokie reikalavimai - posėliai, įsėliai, kvapai... Pasėlius deklaruoja 108 tūkst. Lietuvoje, iš jų 78 tūkst. yra vadinamieji sofos (ūkininkai), o kiti miestiečiai, nusipirkę sklypus. Jie 162 eurus susimoka ir juos padaro ūkininkais. Ir jie gauna padidintą išmoką už hektarus. Ir nieko gaminti nereikia. Ir jie per 4 metų laikotarpį pasiima 990 mln. eurų. Tai ne kad ūkininkams ateitų, - tiems, kurie gamina.

Taigi nieko nelieka! Kaimai tušti. Reikia darbininkų, nėra. Reikia vežtis iš Kazachstano, Uzbekistano, nėra melžėjų. Kaimas nusenęs, medicinos punktus uždarė, bibliotekas uždarė, kultūros namus uždarė, mokyklas uždarė. Kur eiti jaunam kaime su vaikais? Turi vežti vaiką į miesto mokyklą, tai kada dirbti?

Sako, kariausime, su kokiais kareiviais? Vaikų negimsta. Kur per 30 metų - šitiek išleidome - raketos, tankai? „Maisto banko" atstovė sako, kad 700 tūkst. žmonių gauna po lėkštę sriubos. Aukokime. O kiek Ukrainai atiduodame.

Visai ne tuo keliu eina Lietuva. Pagrindinis milijonas išvažiavęs. Tai ką daryti? Man reikia melžėją atsivežti iš Uzbekistano, tai iki ministro nuėjau, dar pas premjerę ir dar pas prezidentą nueisiu. Turime pasakyti, kiek ūkininkams reikia traktorininkų, melžėjų, fermų darbuotojų. Iš kur jų paimt? O mums kainas mažina, išmokas mažina, tai kas čia augins?

- Čia pas mus taip sudėtinga? Kaip kitose šalyse?

- Lenkijoje kiekvienam ūkininkui išasfaltuoti keliukai. Parama visai kitokia. Socdemų valdžia 150 mln. eurų nubraukė žemės ūkiui. Kas čia gamins? Eina jos po velnių, tos karvės...

Aš auginu kukurūzus, trejus metus lauke galiu auginti, o po trejų metų reikia padaryti posėlį. Tai kokį spalio-lapkričio mėnesiais gali posėlį padaryti? Biurokratinis aparatas tik kaip uždrausti, nubausti tą ūkininką.